Bronislovas GENZELIS

Gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje (Trakų raj.). 1959 m., baigęs Maskvos universitetą, tapo Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoju. 1964 m. baigęs Lietuvos istorijos instituto aspirantūrą, pradėjo dirbti Vilniaus universitete: nuo1969 m. - docentu, o nuo1976 m. - profesoriumi. 1965 m. apginta filosofijos mokslų kandidato, o 1973 m.- filosofijos mokslų daktaro disertacija. Atkūrus Lietuvos valstybingumą Bronislovui Genzeliui pripažinti habilituoto humanitarinių mokslų daktaro ir profesoriaus titulai.

Dėstė visuotinės filosofijos istorijos, Lietuvos kultūros istorijos kursus. Tyrinėjo Lietuvos kultūros sąveiką su kitų  tautų  (lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, čekų) kultūra ir išleido monografiją “Kultūrų sąveika” (1989). Atskiri jos skyriai išversti ir paskelbti lenkų, rusų ir vokiečių mokslinėje spaudoje. Prisidėjo prie knygos “Lietuvių kultūros veikėjų laiškai I. J. Kraševskiui” (1992) parengimo. Knygų “Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje” (1972), “Esė apie mąstytojus” (1986), “Renesanso filosofijos metmenys” (1988), “Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus” (1994), “Senovės filosofija” (1995), “Lietuvos filosofijos istorijos bruožai” (1977),   “Istorija ir mes” (1998) autorius, kelių monografijų, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje, bendraautorius. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Varšuvoje, Krokuvoje, Rygoje, Maskvoje, Braitone, Londone, Paryžiuje, Los Angelos, Detroite, Liubeke-Travemiunde.

B. Genzelis yra “Filosofijos istorijos chrestomatijos” (šešios knygos, 1974-1987), “Orientas-1” (1991) sudarytojas. Rašė straipsnius periodikai, juose aptarė ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, politinę situaciją.

Politinės permainos išmetė B. Genzelį į politinę areną. 1988 m. birželio 3 d. jis tapo Lietuvos Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariu, o pirmame Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime buvo išrinktas Seimo tarybos nariu, Kovo 11-osios Akto signataras. Dirbo Lietuvos Aukščiausios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijose, dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą, Mokslo studijų bei švietimo įstatymus, 1992 m. buvo išrinktas Lietuvos Seimo nariu bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku (šiose pareigose buvo iki to Seimo kadencijos pabaigos). 1995-97 metais buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos prezidentu, nuo 1994 metų Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentu. Būdamas Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos pirmininko pavaduotoju, stengėsi, kad šis įvykis būtų plačiai pažymėtas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

1997 m. buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros profesorium. Skaito Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus.