

Gimė 1938 m. balandžio mėn.15 d. Klaipėdos krašte, Šilutės rajone, Begėdžių km. Mokėsi Plikiuose, Klaipėdoje. Dirbo Saugų vaikų namuose, o 1967 m. baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą (dabar Dailės akademija), įgydama grafikos specialybę (diplominio darbo vadovas prof. Antanas Kučas).
Nuo 1968 m. dalyvauja Lietuvos ir užsienio šalių dailės parodose. Yra surengusi apie 10 personalinių parodų respublikoje (Vilniuje, Klaipėdoje, Šilutėje), Vokietijoje (Mannheim, Oberursel, LübeckTravemünde, Buxtehude), Lenkijoje (Olsztyn). Kuria estampus, ekslibrisus, apipavidalina knygas, lieja akvareles.
Pagrindinė jos kūrybos tema Mažoji Lietuva, gimtasis pamario kraštas, senieji prūsai... Ji ištikima savo protėvių istorinei praeičiai ir dabarčiai. Lietuvininkų bendrijos įkūrėja ir jos puoselėtoja.
Gyvena ir kuria Vilniuje.
Adresas:
Architektų 200 15
2049 Vilnius
Tel.: (370 2) 448 206
SVARBESNI DARBAI APIE MAŽĄJĄ LIETUVĄ
ESTAMPAI
- Ciklas "Mažosios Lietuvos veikėjai" (Martynas Mažvydas, Liudvikas Rėza, Jonas Bretkūnas, Danielius Kleinas, Kristijonas Donelaitis, Vydūnas, Ieva Simonaitytė, Martynas Jankus) 1971 1979. Autocinkografija, 35 x 29,5.
- A. Kulvietis ir S. Rapolionis 1979. Autocinkografija, 51 x 36.
- Klaipėdos krašto miestai (Klaipėda, Nida, Rusnė) 1971 1979. Linoraižinys, 44 x 32.
- Mano kraštas (Ievos Simonaitytės atminimui), I III 1981. Spalvotas linoraižinys, 32 x 23,5.
- Mažosios Lietuvos motyvai, I VI 1982 1983. Mišri technika, 50 x 35.
- Jūros ritmai, I VI 1984. Monotipija, 19 x 15.
- Krikštų kompozicija, I IX 1987. Anglis, 32 x 24.
- Sąranga (pagal Vydūną), I VII. 1988. Ofortas, akvatinta, 21 x 16.
- Baltų ženklai (krikštai), I IV 1995. Ofortas, akvatinta, 32 x 25.
- Šilutė, I VIII 1989. Ofortas, akvatinta, 20 x 15.
- Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčios, I XII 19951997. Ofortas, akvatinta, 24 x 16.
APIPAVIDALINTOS IR ILIUSTRUOTOS KNYGOS
- Birutė Baltrušaitytė. Poezijos knygos "Šuliniai" (Vaga, 1986); "Lietuvninkų ir prūsų žemėj" (Vaga, 1991); apybraižų knyga "Mažosios Lietuvos moterys" (... 1997).
- Domas Kaunas. "Mažosios Lietuvos bibliotekos" (1987) ir kt.
- Vacys Bagdonavičius. "Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai".
EKSLIBRISAI
K. Donelaičiui, I. Simonaitytei, Vydūnui, "Šilutei 480", "Priekulei 450", "Lietuviškai knygai 450", "Catechismus 450" ir kt.
ESTAMPAI
- Abelis Vilis prūsų raštijos kūrėjas 1978. Autocinkografija, 45 x 35.
- Vilnius baltistikos centras 1979. Mišri technika, 45 x 60.
- Vėlinės prūsų žemėj, I VI 1982. Mišri technika, 19 x 25.
- Prūsų žodžiai, I VI 1982. Mišri technika, 17 x 12,5.
- Prūsų atminimui, I IX 1988. Mišri technika, 50 x 36.
- Requiem, I III 1989. Anglis, 50 x 36.
- Atmintis, I XII 1992. Mišri technika, 30 x 21.
Iš parodos GRAFIKA AKVARELĖ katalogo
Klaipėda, 1988"Aš, kaip ir Simonaitytė, noriu pareikšti aš iš šitos žemės, yra pasakiusi dailininkė Ieva Labutytė (g. 1938), paskelbdama ir savo kūrybos credo. Mažoji Lietuva tragiškos lemties ir skaudžių lūžių kraštas, ilgus amžius patyręs svetimųjų kolonizaciją ir herojišką kovą dėl savo egzistencijos, o pokario metais masinę lietuvių emigraciją. Kraštas, pažymėtas daugiasluoksne lietuvių kultūra ir bibliniais prarastų namų motyvais. Visa tai ir žadina dailininkės apmąstymus, kuriuose pinasi paliktos gimtinės tema, jos etninių reliktų ilgesys, noras rasti atramas tos žemės puritoniškoje stoicizmo dvasioje. I. Labutytė ryškiai apsisprendusi menininkė, jai artima mūsų kultūroje ir ypač literatūroje gyva etninė pasaulėjauta ir tos pasaulėjautos, kaip vertybės, supratimas.
Dailininkei brangūs laiko ir praeities išgyvenimai, kurie apsprendžia jos kūrybos turinį bei formą. Šalia pamario gamtos vaizdų (nuotaikingų Baltijos akvarelių monotipijų), ji siekia sintetinti dvasinį to krašto paveikslą. Dėl to savo estampuose dailininkė prabyla simbolių kalba ("Mažosios Lietuvos motyvai", "Krikštai"), ieško apibendrintų meninių emblemų ("Martynas Mažvydas", "Abelis Vilis", "Vydūnas", "I. Simonaitytė", "Klaipėdos krašto miestai"). Jos poetikoje dažnai susipina sielvartas ir sentimentas, o vizualinės formos atsiskleidžia tikrovės ir iliuzijos, šviesos ir tamsos sandūroje. Dailininkė ypač jautri tam, ko jau nebėra, rekonstruodama tuos reiškinius vidinio regėjimo vaizdais ("Prūsų atminimui").
Taip kuriamas meninis krašto metraštis ir gaivinama kultūrinė, siekianti šimtmečių tradicijas pratęsti tautos atmintis.
Irena KOSTKEVIČIŪTĖ
Iš parodos GRAFIKA AKVARELĖ katalogo
OBERURSEL / TAUNUS (Vokietija) ,1990KAIP VARPO GAUSMAS ATMINTIS,
KAIP KRYŽIUS, KAIP KIRVIO AŠMENYS SUŽIBĘ...Daug metų dailininkė kūrė grafines vizijas apie Mažosios Lietuvos ir prūsų žemių praeitį. Išnaikintos ir išnykusios tautos lemtis svarbi ne vien istorinės tiesos, bet ir bendražmogiškąja prasme: etnoso ir žmogaus būtis absoliuti vertybė.
Ievos Labutytės grafikos lakštuose ("Mažosios Lietuvos motyvai", 1982 1983, "Krikštų kompozicija", 1987, "Prūsų atminimui", 1988, "Prussa", 1989 1990) tarsi atsistojama ant vizualios daiktiškos realybės (molinio ąsočio šukės, žemėlapio skiautės, senieji rašmenys) ir nenuspėjamo vaizduotės žaismo ribos. Praeities prikėlimo tema svarbi visai dailininkės kūrybai: rūpi dvasinių istorijos klodų grąžinimas gyviesiems, subtili restauracija, kuri nieko nepakartoja pirmykščiu pavidalu, o interpretuoja, kuria kitą meno pasaulį taupiausiom priemonėm iš vos apčiuopiamų siluetų, spalvinių tonų bei jų slinkties. Pasikartojantys motyvai, simboliai, staiga lūžtančių linijų, šviesos ir šešėlių dermė sudaro I. Labutytės grafikos (taip pat ir ekslibrisų, akvarelių) ritmą, o šis formuoja meninę visumą, kurią apytikriai apibūdinčiau taip: niuansuota šviesos tamsos muzika. Atkurta prūsų tragika skamba skaudžiai, bet prislopintom gaidom galbūt dėl santūrios protestantizmo dvasios įtakos... Tai menas, kviečiantis įsižiūrėti. Įsiklausyti.
Birutė BALTRUŠAITYTĖ