Vytautas LANDSBERGIS
gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir
akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė
vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę
konservatoriją Vilniuje, ją baigė 1955 m. ir ligi šiol gyvena Lietuvos
sostinėje.
1952 m., dar studijuodamas, V. Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus pedagoginiame institute. 1968 m. apgynė disertaciją "M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba". 1978 - 1990 m. - Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Čia 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
V. Landsbergis - politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs 15 knygų, kuriose daugiausiai gvildena M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais - Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Jis taip pat publicistas, visuomenės veikėjas, ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, ligi šiol M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas.
1975 m. už monografiją "Čiurlionio kūryba" jis apdovanotas Lietuvos valstybine (tai yra tuometinės administracijos) premija. V. Landsbergis nuo 1995 m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso organizacinio komiteto pirmininkas - "M. K. Čiurlionio konkurso" nepelno įmonės tarybos pirmininkas.
1988 m. birželio 3 d. profesorius Vytautas Landsbergis išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime spalio 22 - 23 d. - į jo Seimą ir Seimo Tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. jis - Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. - Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją - Tėvynės Sąjungą, išrinktas jos pirmininku. 1995 m. išrinktas juo pakartotinai.
1989 m. kovo 26 d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. - Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, tapo valstybės vadovu ir vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė.
V. Landsbergis 1990 - 1992 m. buvo vienas iš Baltijos valstybių Tarybos vadovų, o 1990 - 1991 m. - Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 m. rudenį ir priėmus referendume, Lietuvos Konstitucija jo paskelbta tų metų lapkričio 6 d. Be to, 1990 - 1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas. Jo vadovaujama Lietuva atsispyrė SSRS blokadai ir ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, o taip pat susitarimą su Rusija, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė.
Per 1992 m. spalio - lapkričio mėn. rinkimus Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos - Tėvynės Santaros balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos vadovas. Taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys.
Per 1996 m. spalio - lapkričio rinkimus išrinktas Seimo nariu Kauno kaimiškoje apygardoje, o 1996 m. lapkričio 25 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku.
V. Landsbergio visuomeninė - politinė veikla atkreipė pasaulio dėmesį. 1991 m. jam paskirtos Norvegų Tautos taikos, Prancūzijos Foundation du Future, JAV Vydūno fondo premijos, Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas. 1992 m. jis gavo Vokietijos Herman Ehlers prizą, o 1994 m. - Katalonijos Kultūros Fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Liull premiją. Norvegų premijos pagrindu jis įsteigė Vytauto Landsbergio fondą - labdaringą organizaciją, kuri rūpinasi vaikų invalidų globa ir gydymu bei jaunais menininkais.
1991 m. V. Landsbergis tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru, o 1992 m. - Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Kaune filosofijos garbės daktaru ir Ogdeno (JAV) Weberio universiteto humanitarinių mokslų daktaru. 1992 m. jis nominuojamas Yale universiteto teisės daktaru, tačiau dėl valstybinės svarbos reikalų negalėjo paskirtu laiku nuvykti į suteikimo ceremoniją.
Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė - pianistė, Lietuvos muzikos akademijos docentė. Dvi dukros - Jūratė ir Birutė - muzikės. Sūnus Vytautas - literatas ir filmų režisierius