M. Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejaus emblema

Vilius UŽTUPAS

 

Į turinįPapildoma informacijaPaieška


<...> Papasakoti apie tokį žmogų – nepaprasta, nes jis – savotiškas keistuolis. Juk mūsų laikotarpiu, kai ne vienas ir humanitarinio aukštojo mokslo diplomą iškeitė į verslininko praktiką, kai bet kurioje įstaigoje dūzgia kompiuteriai, šis žmogus, lyg niekur nieko... išradinėja knygą. Ir dažnai per daug nesigarsindamas, ypatingos materialinės naudos nei tikėdamasis, nei turėdamas. <...>

V. Užtupo nuotraukaVilius UŽTUPAS – kupiškėnas, gimė ir augo prie aukštaičių apdainuoto Lėvens, Miliūnų kaime. Iš vaikystės daug negandų patyrė. Anksti mirus mamai, tėtis Povilas Užtupas, Viliaus žodžiais tariant, nedidelis ūkininkėlis, liko su trimis mažais vaikais. O čia per karą dar sodyba sudegė...

Buvau žingeidus kaimo berniokėlis, prisimena Vilius. Teko ir mokslus kuriam laikui nutraukti. Bet namuose visada pilna buvo knygų.

Tėvas, baigęs carinės mokyklos kelias klases, tais laikais buvo laikomas pakankamai raštingu. Jei reikėdavo kam testamentą ar kitą kokį dokumentą surašydavo. Bet už sunkiai uždirbtus litus visada pirkdavo knygų. Patikdavo literatūra istorinėmis temomis, apie kunigaikščius. Nelabai lepinau save nuotykiniais romanais apie indėnus.

Taigi kelias į apsisprendimą buvo aiškus – žurnalistika. Studijavo ir kartu dirbo radijo korespondentu. 1963 m. neakivaizdžiai baigė Vilniaus universitetą ir netrukus pradėjo dirbti "Šviesos" leidykloje – iš pradžių redaktoriumi, vėliau direktoriaus pavaduotoju. Ir taip beveik du dešimtmečius. Ir beveik du dešimtmečius (nuo 1964 m.) dėstė Vilniaus universitete, iš pradžių vakariniame Kauno fakultete, o nuo 1979 – Žurnalistikos katedroje, Vilniuje.

Tai sausos biografinės eilutės. Per tą laiką ir vėliau paskelbta apie 200 straipsnių, išleistos 6 autorinės knygos, 1979 m. Maskvoje apginta disertacija iš Lietuvos spaudos istorijos, tobulintasi Krokuvos Jogailos universitete. 1989 m. kartu su kitais bendraminčiais įkuria leidyklą "Sietynas" ir su pirmąja savo produkcija – B. Brazdžionio knyga "Poezijos pilnatis" šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvai sugrąžina laisvės šauklį. Po to sekė "Lietuvos albumas", brolių Biržiškų "Aleksandrynas", kitos vertingos knygos, o 1992 m. įsteigtoje savo leidykloje "Vilius" parengė ir išleido dvitomį "Žurnalisto žinyną", albumus E. Jasiūno "Darius ir Girėnas" bei F. Vaitkaus "Skrydis per Atlantą", paskutiniąją – E. Ganusausko "Penktoji kolona" – iš viso beveik 40 knygų.

Rašinio pradžioje paminėjau frazę "išradinėja knygą". Po pavykusių mažaformačių (Maironio "Pavasario balsai" ir kt.) Vilius Užtupas pirmasis Lietuvoje pradėjo leisti miniatiūrines. Pirmiausia su kunigu K. Matulioniu išleido 2 miniatiūras religine tema, paskui dar kelias, kaskart vis mažindamas jų dydį. Paskutinė, aštuntoji, "Lietuviškai knygai 450" tik 16,5 x 14,1 mm. Tai jau Lietuvos rekordas.

Ištrauka iš Stepono GEČO straipsnio: Dainuojantis spaudos maestro
KAUNO DIENA,1997.05.05, Nr. 102

Viliaus Užtupo išleistos mažaformatės ir miniatiūrinės knygos

Apie Vilių Užtupą dar rašė:

Dalia Juškienė – KAUNO DIENA, 1997 11 15, Nr. 268

PaieškaPapildoma informacijaĮ turinį