Levas VLADIMIROVAS [1912 02 27 Telšiuose],
bibliotekininkas, knygotyrininkas, kultūros istorikas, Lietuvių Bibliotekininkų
Draugijos Garbės narys (1993). 1932 1936 Kauno universitete studijavo anglų ir
vokiečių kalbas bei pedagogiką, 1937 1940 Kauno ir Vilniaus universitetuose
ekonomiką, 1946 m. ją baigė. Antrojo pasaulinio karo dalyvis. 1945 1948 m.
Valstybinio plano komisijos švietimo, kultūros ir mokslo skyriaus viršininkas. 1948
1993 (su 1964 1970 pertrauka), 1952 1964 Bibliotekininkystės, 1970 1973
Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos, 1973 1987 Mokslinės informacijos
katedros vedėjas. Istorijos mokslų kandidatas (1965), nostr. socialinių mokslų
daktaras (1993), profesorius (1980). 1948 1964 Vilniaus universiteto mokslinės
bibliotekos, 1964 1970 SNO D. Hameršeldo bibliotekos (Niujorke) direktorius. 1966
1977 dalyvavo Tarptautinės bibliotekų asociacijos federacijos darbe: buvo šios
organizacijos bibliotekininkų rengimo sekcijos sekretorius (1970 1973), vadovas (1973
1977). Vilniaus universitete dėstė bibliotekų, knygos istoriją, JAV bibliotekas ir
kitas disciplinas. Vadovavo daugiau kaip 10 kandidatinių disertacijų, kelis
dešimtmečius buvo mokslo darbų ("Bibliotekininkystė ir bibliografija",
"Knygotyra"), Knygų rūmų leidinių atsakinguoju redaktoriumi ar redkolegijos
nariu. L. Vladimirovas paskelbė daugiau kaip 350 mokslinių straipsnių Lietuvoje ir
užsienyje. Pagrindinės mokslo tiriamosios veiklos kryptys: mokslo ir kultūros, knygos
ir bibliotekininkystės veiklos istorija, bibliotekinės ir informacinės veiklos
modernizavimas, bibliotekų kadrų rengimas. Svarbesni darbai: "Pranciškus Skoryna
Vilniaus spaudos pradininkas" (1958), "Vilniaus universiteto istorija"
(1976 1979, t. 1 3, vienas iš autorių), "Knygos istorija" (1979,
perdirbtas leidimas rusų kalba 1988), "Ivanas Fiodorovas kultūros raidoje"
(1983), "Pranciškus Skoryna: Pirmasis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės
spaustuvininkas" (1992).