Bretkūno Bibliją rengia ir leidžia vokiečiai
Su Miuncheno universiteto profesoriumi Jochenu D. Range kalbasi Liudvikas Gadeikis

Lietuvių raštijos pradžia neįsivaizduojama be vokiečių kalbos ir kultūros. Reformacijos idėjos, ėjusios su vokiška Liuterio Biblija ir lietuviškais pamokslais, išjudino ir lietuvių tautinę savimonę reikštis gimtąja kalba. Galiausiai ir pirmoji lietuviška knyga, Martyno Mažvydo Katekizmas, kurio 450-ąsias metines ką tik paminėjome, pasirodė protestantiškajame Karaliaučiuje.

Šitą liniją būtų galima tęsti per keletą šimtmečių, nuo maldynų pereiti prie gramatikų, nuo kalbos mokslo prie tautosakos, ir daug kur rastume vokiečių vardus.

Senokai lituanistinės minties svorio centras persikėlė į Lietuvą, ir Karaliaučius jau daug dešimtmečių nebėra vokiečių kultūros pasididžiavimas. Tačiau lituanistiniai, baltistiniai darbai ir toliau Vokietijoje dirbami.

Vienas žymiausių šių dienų baltistų Vokietijoje – Miuncheno universiteto profesorius Jochenas D. Range, daugiausia jėgų atidavęs rankraštyje likusiai Jono Bretkūno išverstai Biblijai tyrinėti ir rengti. Už šį darbą jam paskirta Martyno Mažvydo premija. Laisvalaikiu mokslininkas verčia lietuvių pasakas, jau yra išleidęs du tomus, išeis trečias, išvertė I. Simonaitytės romaną "Paskutinė Kūnelio kelionė". Taip pat domisi lietuvių-vokiečių literatūriniais ryšiais. Dabar, sako, šitiems dalykams nebelieka laiko, intensyviai rengia J. Bretkūno Bibliją spaudai.

Kalbėjomės praėjusį penktadienį Lietuvių kalbos institute, su kurio direktoriumi Algirdu Sabaliausku Jochenas D. Range kaip tik ruošėsi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį – jau kaip būsimas Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto vadovas.

Šiuo metu Jochenas D. Range profesoriauja Miuncheno universitete. Tenai dėstomas baltistikos kursas, galima ginti magistro darbą, taip pat ir doktoratą.

– Tai labai svarbu,– pabrėžia profesorius.– Anksčiau buvo taip, kad mokslinis darbas galėjo būti iš baltistikos, bet doktoratą turėjai ginti kaip indoeuropeistas. Arba kaip slavistas.

Pagrindinė prof. Rangės mokslinio tyrinėjimo sritis – Jono Bretkūno Biblijos vertimas. Habilitacinio darbo pagrindu jis išleido knygą "Bretkūno tyrinėjimo pagrindai". Kartu su prof. Friedrichu Scholzu, kuris ir buvo pagrindinis šito leidinio iniciatorius, rengia Bretkūno Biblijos mokslinį leidimą.

Neseniai prof. Range laimėjo konkursą užimti Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto direktoriaus vietą.

Norint gauti finansavimą reikia gerai pagrįsti, kokie numatomi darbai. Todėl, pabrėžė profesorius, tokia aktuali Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto ir Lietuvių kalbos instituto bendradarbiavimo sutartis. Joje numatyta keistis moksline informacija, mokslininkais, koordinuotai kurti kompiuterinę senųjų lietuviškų raštų bazę ir kitaip bendradarbiauti tyrinėjant XVI – XVII amžių lietuviškus raštus. Sutartis įsigalios prof. Rangei pradėjus eiti instituto direktoriaus pareigas, veikiausiai tai bus vasarą. Mes ne bendradarbiausime, pabrėžė profesorius,– mes dirbsime kartu.

Baltistikos institutas Greifswalde veikia jau penketą metų. Iki šiol jam vadovavo žymus baltistas Raineris Eckertas. Atsirado jis iš Rytų Vokietijos mokslų akademijos Kalbotyros institute buvusios Baltistikos sekcijos. Vokietijoms susijungus Kalbotyros institutas buvo panaikintas, nesusikompromitavę mokslininkai dar kurį laiką gavo algą. Tada prof. R. Eckertas, kuris vadovavo tai sekcijai, sumanė įkurti Baltistikos institutą Greifswalde – juk Greifswaldo universitetas jau daug metų palaiko ryšius su Vilniaus universitetu.

Šiandien tai jau tikras baltistikos studijų centras, pagal lietuvišką analogiją vadintinas baltistikos katedra. Jis gauna normalų finansavimą iš Meklenburgo žemės Kultūros ministerijos, turi profesorių, porą mokslinių darbuotojų. Sutartis atveria didesnių darbų perspektyvą, tad yra pagrindas prašyti daugiau.

Šiaip ar taip, Greifswalde yra geros galimybės studijuoti baltistiką. Tai jau ne indoeuropeistikos instituto skyrius kaip Miunchene.

LIETUVOS AIDAS, 1997.01.14, Nr. 8