D. KAUNAS, A. GLOSIENĖ, A. NAVICKIENĖ, V. STONIENĖ

Lietuviškoji knyga. Istorijos metmenys

Remigijus MISIŪNAS. Žvilgsnis į lietuviškos knygos istoriją

"Lietuviškoji knyga" apima knygos raidą nuo rašto atsiradimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., kur ji padalinta į kelis etapus: lietuviškoji knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (apžvalgos autorius – Domas Kaunas), knygos raida 1795 – 1864 m. (Aušra Navickienė), spaudos draudimo lietuviška knyga, lietuviškoji knyga XX a. pradžioje (iki 1918 m.) (Vanda Stonienė), lietuviškoji knyga Lietuvos respublikos laikotarpiu (1918 – 1940) (Audronė Glosienė) ir knyga Lietuvoje 1940 – 1990 m. (Vanda Stonienė).

Iškart patraukia prof. D. Kauno apžvalgos pradžia, skirta rankraštinei knygai ir pirmiesiems lietuviškiems tekstams iki spaudos atsiradimo, ypač tokios problemos kaip senieji lietuviškieji raštmenys palietimas. <...> Kitose savo apžvalgos dalyse – "Spausdintos lietuviškos knygos atsiradimas ir jos raida XVI – XVII a." ir "Lietuviškos knygos vaidmens plėtotė XVIII a." prof. Kaunas aptaria pirmųjų lietuviškų knygų leidėjų (katalikų ir protestantų) ir spaustuvių veiklą, cenzūros įtaką, kainas ir platinimą.

1795 – 1864 m. leidyba susiformavo kaip savarankiška veiklos sritis ir dr. Navickienei teko aptarti nemažo skaičiaus spaustuvių, knygynų, pavienių asmenų, leidėjų sambūrių, bažnytinių ir pasaulietinių organizacijų bei valdžios ir mokslo įstaigų įnašą į lietuviškos knygos leidybą.

Nors 1864 – 1904 m. knyga sulaukė didelio dėmesio, tačiau knygotyrininkams dar teks tarti savo žodį ir dr. Stonienė eina šiuo keliu. Ji aptaria politines spaudos leidybos aplinkybes, kovą su cenzūra, Rusijos mokslo įstaigose pasirodžiusius lietuviškus mokslinius leidinius lotynišku šriftu ir nelegalios spaudos leidybą užsienyje (Mažojoje Lietuvoje ir JAV). Analizuojamas knygų repertuaras, platinimas, atkreiptas dėmesys į poligrafinę ir meninę leidinių išvaizdą.

Apžvelgdama laikmetį nuo 1904 iki 1918 m., dr. Stonienė parodo negausios lietuvių inteligentijos entuziastingas pastangas atkurti legalią lietuvišką spaudą, leidėjų draugijų, Lietuvių mokslo draugijos, privačių leidėjų veiklą, pokyčius JAV lietuvių leidyboje. Atskirai paliesta lietuviškos knygos raida Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių okupuotojo Lietuvoje ir Rusijoje.

1918 – 1940 m. valstybinė nepriklausomybė tapo pagrindiniu leidybą įtakojusiu faktoriumi. Dr. A. Glosienė išskyrė dvi kryptis, kuriomis rutuliojosi to laikmečio lietuviškos knygos raida. Viena – tradicinė: knygas leido ir realizavo valstybinės institucijos bei visuomeniniai leidėjai ir platintojai, siekę per knygą realizuoti įvairius savo tikslus. Šalia jos atsirado ir nauja, kurią sudarė komerciniu pagrindu sukurtos privačios, kooperatinės ir akcinės knygų leidimo ir platinimo bendrovės bei firmos. Jų gausa ir vietos stoka autorei tik leido įvardinti pagrindines bei trumpai apibūdinti jų veiklą bei leidinių repertuarą.

Sunkiausias uždavinys teko dr. V. Stonienei, rengusiai knygos 1940 – 1990 m. raidos apžvalgą. Kadangi dar anksti vertinti to meto knygos kelius ir klystkelius, dr. Stonienė pasistengė įvardinti to meto leidyklas, spaustuves, leidybą įtakojusias politines sąlygas ir pogrindinę spaudą.

Knyga skirta platesnei visuomenei ir turi tiek mokslinės, tiek mokslo populiarinimo knygos bruožų. Tai pirmas leidinys, kur užfiksuotas tik lietuvių knygotyrai būdingas požiūris į knygos istoriją, apimantis leidėjų veiklą, repertuarą ir platinimą. Taip pat pirmą kartą vienoje vietoje pateikiama lietuvių knygos istoriografija bei jos istorijos šaltiniai ir literatūra. Be to, A. Navickienė, V. Stonienė ir A. Glosienė apžvelgė mums iki šiol menkai pažintus 1795 – 1864, 1904 – 1948 ir 1918 – 1940 m. lietuviškos knygos raidos etapus.

"Lietuviškoji knyga" – antroji Knygotyros katedros sumanytų lietuviškos knygos istorijos metmenų dalis. Pirmąją sudaro 1992 m. išleista D. Kauno "Mažosios Lietuvos knyga", o trečiąją – dar tik rašomas darbas apie išeivių knygą.

Knygą gražiai išleido "Vilspa", pažymėtinas dailininko A. Každailio darbas.

Šiaurės Atėnai. 1996.08.24