M. Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejaus emblemaRita BOČIULYTĖ

Pirmoji lietuviška opera po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje šiandien nuskambės Klaipėdoje

 Į turinįPapildoma informacijaPaieška


Penktadienį po Giedriaus Kuprevičiaus operos "Prūsai" generalinės repeticijos Klaipėdos muzikinis teatras surengė spaudos konferenciją. Joje dalyvavo "Prūsų" kūrėjai – teatro vadovas ir šios operos dirigentas Stasys Domarkas, pagrindinio vaidmens atlikėjas Virgilijus Noreika, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, baletmeisteris Jurijus Smoriginas ir pats kompozitorius, "Prūsų" muzikos bei libreto autorius Giedrius Kuprevičius.

Kaip pristatydamas būsimą premjerą sakė S. Domarkas, yra trys jos "kaltininkai": autorius G. Kuprevičius, lietuviškos operos grandas V. Noreika ir visas Klaipėdos muzikinio teatro kolektyvas. Nors oficialiai teatras naują sezoną pradės spalio 4-ąją, "Prūsų" premjera suskubo rugsėjo 1-ajai. Mat ji siejama su šios dienos iškilmėmis Lietuvininkų aikštėje ir nuskambės paminklo Pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui atidengimo proga jo kūrėjams ir iškilmių svečiams. Statant "Prūsus", prie klaipėdiečių prisijungė stipri komanda iš Vilniaus – režisierius Nerijus Petrokas, dailininkė Virginija Idzelytė, pagrindinių partijų atlikėjai Virgilijus Noreika (Herkus Mantas) ir Asta Krikščiūnaitė (Kristina) (šį vaidmenį taip pat paruošė klaipėdietė solistė Valerija Balsytė, dainuosianti šįvakar,– R.B.), bei baletmeisteris Jurijus Smoriginas.

Beje, neslėpdamas džiaugsmo, S. Domarkas žurnalistams pranešė, kad J. Smoriginas nuo rugsėjo 1-osios, vadinasi, nuo šiandien pradeda dirbti Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiuoju baletmeisteriu. Taip pat džiaugdamasis teatro baleto, choro ir orkestro darbu jis akcentavo, kad dauguma klaipėdiečių solistų šįkart paruošė ne po vieną, o po du kartais netgi labai skirtingus vaidmenis. Be kita ko, S. Domarkas atkreipė visų dėmesį, kad G. Kuprevičiaus "Prūsai" – pirmoji lietuviška opera Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Apskritai iš lietuviškų operų nedaugelis ilgiau išbuvo scenoje ir žmonių atminty, o šioji, kaip viliasi jos kūrėjai, turi išliekamąją – istorinę, kultūrinę, meninę – vertę. Ant jos partitūros užrašyta dedikacija skelbia: "Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui".

G. Kuprevičius svarbiausius operos atsiradimo motyvus pagal hierarchiją surikiavo kitaip, nei S. Domarkas. Anot kompozitoriaus, pradėti reikėtų nuo klaipėdiečių Muzikinio teatro kolektyvo, išskirtinio jo vadovo vaidmens. Nes kitaip šiais laikais operą tektų rašyti stalčiui arba savo malonumui. O tai sau leisti gali nedaugelis kompozitorių. "Apie jūsų teatrą sostinėje kalba labai palankiai, laukia jo atvažiuojant", – sakė G. Kuprevičius. Pasak jo, šios operos nebūtų ir be Juozo Grušo bei jo tragedijos "Herkus Mantas". (Beje, 1990 metais šią dramą Klaipėdos dramos teatre režisavo Povilas Gaidys, buvo suvaidinti 23 spektakliai, – R.B.) G. Kuprevičius, rašytojo palikuonims sutikus, remdamasis J. Grušu parašė operos libretą. Ir trečias dalykas, kuris kompozitoriui buvo labai svarbus, – Marijono Giedrio meninis kino filmas "Herkus Mantas", kuriam jis sukūrė muziką ir kurios atgarsių esama operoje. Klausiamas, ar patenkintas rezultatu šįkart, G. Kuprevičius sakė, kad taip, labai; ir esąs dėkingas likimui, kad suvedė jį su mūsų teatru.

Paklaustas, kodėl pasirinko tradicinį operos sprendimą, "Prūsų" autorius atsakė: "Dabar tiek sukurta netradicinių operų, kad man atrodė, jog būti žanre, tai yra statyti tradicinę operą, yra modernu". Ją kompozitorius pradėjo rašyti 1995-ųjų lapkritį ir baigė 1996-ųjų vasario mėnesį. S. Domarkas sakė, kad teatras "Prūsų" pastatymo kūrybinę grupę sudarė dar pernai metams baigiantis, o repetuoti pradėjo šiemet liepos vidury, kai teatro žmonės grįžo iš atostogų. "Mano partitūra nėra lengva... Bet tas pagarbus santykis su autoriumi, kaip atlikėjai tave pasitinka fojė, laukia, tikisi pastabų, reaguoja į jas, man įsimins ilgam. O dabar aš jaučiuosi... kaip Verdis. Nors aš nežinau, kaip jaustųsi Verdis, būdamas mano vietoje. Bet manau, kad jam nebūtų liūdna", – linksmai savo mintis apibendrino kompozitorius.

Optimistiškai nusiteikęs išrodė ir V. Noreika, nors po generalinės repeticijos buvo pavargęs ne mažiau už kitus. Atsakydamas į "Klaipėdos" laikraščio klausimus, – kokią reikšmę jam turėjo tas faktas, kad G. Kuprevičius H. Manto partiją parašė specialiai jam? Kokią vietą maestro vaidmenų sąraše užims šis? – V. Noreika sakė: "Aš nemaniau, kad tokio amžiaus sulaukęs dar mokysiuos operos. Bet jie mane privertė, tingėjimą iš manęs išginė! Man partiją kompozitorius parašė tikrai nelengvą. Bet repeticijos padėjo pamažu su ja "susidoroti". Vien todėl, kad tokio amžiaus būdamas tai sugebėjau, esu labai patenkintas. Dėkingas kompozitoriui, kad parašė, teatrui, – kad pakvietė. Manau, teks dainuoti daug spektaklių, nes "Prūsai" turi išliekamąją vertę".

Smalsuoliams, kuriems rūpi, kiek kainavo šios operos sukūrimas ir pastatymas, G. Kuprevičius atsako trumpai: "Du fejerverkus". Jei toks atsakymas jūsų nepatenkina, niekuo negalime padėti, nes teatras dar visko nesuskaičiavo. S. Domarkas pasakė tik tiek, kad "Prūsų" pastatymą Klaipėdos muzikiniame teatre ženkliai parėmė valstybė, apmokėjusi honorarą autoriui, ir Klaipėdos miesto savivaldybė, pastatymui skyrusi 38 tūkstančius litų. Be šių dviejų generalinių rėmėjų, taip pat prie "Prūsų" pasirodymo scenoje vėlgi prisidėjo daugelis su mūsų Muzikiniu teatru draugaujančių uostamiesčio įmonių bei organizacijų.

Užbaigti norėtųsi G. Kuprevičiaus žodžiais, kuriuos jis pasakė baigiantis spaudos konferencijai: "Nepaisydamas to, kaip atsilieps kritika, jaučiuosi kaip Verdis savo didžiųjų švenčių išvakarėse. Šis pastatymas – geras pavyzdys, kaip Lietuvos nacionalinis teatras gali bendrauti su nacionaliniu autoriumi, kuriant nacionalinę operą. Dažniau nei kartą per 7 metus"...

KLAIPĖDA, 1997.09.01, Nr. 204


PaieškaPapildoma informacijaĮ turinį