Alfonsas KAIRYS

Martynas Mažvydas nuo Kaliningrado iki Magadano

450 metų mus skiria nuo Martyno Mažvydo “Katekizmo prastų žodžių” viršelyje išspausdintos datos… Anot  J. Marcinkevičiaus, “tarytum pirmas paukščio čiulbesys Mažvydo Katekizmas pradėjo Rašto dieną”.

 

Įvairiai užsienio lietuvių organizacijos paminėjo šią iškilią datą. Malonu, kad neatsiribota tik Mažvydo Katekizmu, jis sietas ir su vėlesniais raštais lietuvių kalba.

 

Įdomiai pirmoji lietuviška knyga paminėta Kaliningrado krašte. Į Nemaną (buv. Ragainė) atvykę prof. V. Landsbergis ir prof. S. Pivoras skaitė pranešimus apie tautos raštijos pradininką ir jo knygą. Įspūdingai skambėjo Mažvydo giesmės, atliktos Klaipėdos krašto Plikių ir Dovilų evangelikų liuteronų parapijų choro “Berželis”, kunigo Liudvigo Fetingo vadovaujamo pučiamųjų orkestro.

 

Šiek tiek vėliau į Nemaną ir Kaliningradą atvyko net 12 katalikų kunigų, o su jais ir Pasaulio lietuvių katalikų vyskupas J. E. Paulius Baltakis, evangelikų liuteronų kunigas L. Fetingas bei Jonas Kalvanas jaunesnysis, meno kolektyvai. Karaliaučiaus šv. Šeimynos parapijos koplyčioje skambėjo jungtinio Vilniaus arkikatedros ir Vilniaus rajono mokytojų choro atliekama programa. Svarbu tai, kad švenčių metu buvo rasta laiko pakalbėti apie Vydūno namą – muziejų, Herkaus Manto paminklą, Martyno Mažvydo įamžinimą Nemane ir Kaliningrade bei kai kuriuos kitus klausimus.

 

Nuoširdžiai ir šiltai apie Mažvydą šnekėta Maskvos lietuvių draugijoje. Ant. Jonkus, pirmasis pradėjęs leisti žurnalą “Moscovia” lietuvių kalba Maskvoje, prof. hab. dr. V. Viliūnas, Kauno, Vilniaus, Maskvos universitetų psichologas, rašytojas K. Kedaitis atskleidė Katekizmo poveikį ne tik Lietuvos raštijai, bet ir visai baltistikai. Deramai surengta lietuviškos knygos paroda susirinkusius supažindino su spausdintu lietuvišku žodžiu. O po minėjimo prasidėjo Mažvydo skaitymai. J. Marcinkevičiaus “Martyną Mažvydą” Maskvos lietuviams skaitė Lietuvos ambasados Rusijoje atstovas aktorius J. Budraitis.

 

Kijeve susirinkę į Vernadskio biblioteką, LR Ukrainoje ambasados ir Kijevo Maironio lietuvių kultūros draugijos atstovai pasikvietė lietuvių literatūros žinovą, ukrainiečių poetą, Donelaičio “Metų” į ukrainiečių kalbą vertėją Dmitro Čeredničenko, Kijevo kalbotyros instituto Romanų-germanų-baltų kalbų skyriaus vedėją akademiką A. Nepokupnyj. Svečius ir susirinkusiuosius stebino su Lietuvos regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento pagalba surengta pirmosios lietuviškos knygos paroda, kurioje galėjai matyti ne tik Mažvydo Katekizmą, bet ir kai kuriuos kitus senosios lietuvių literatūros raštus. Vakarą sušildė Kijevo lietuvių choras “Viltis”.

 

Vynuoges sirpinančioje Moldovoje pirmosios lietuviškos knygos metinių minėjimas sutapo su šv. Kalėdomis. Daugiau nei pusšimtis lietuvių vaikų ir suaugusiųjų, lietuvių bendrijos “Lietuva” atstovų bei svečių iš Moldovos tautinių santykių departamento (dir. V. Abramčiuk), ukrainiečių, lenkų draugijų klausėsi pasakojimų apie XVI a. lietuviškojo žodžio stebuklą.

 

Visų nuostabai, Kišiniovo muzikos mokyklos auklėtiniai atliko keletą dainų lietuviškai. Renginio ištraukas transliavo Moldovos centrinė televizija.

Nuostabią J. Marcinkevičiaus “Martyno Mažvydo” inscenizaciją išvydo sausakimša Tbilisio Gribojedovo teatro salė. Gruzijos lietuvių kultūros draugija “Rūta” (pirmininkė I. Džikija) svečiams, tarp kurių buvo Gruzijos prezidentūros, užsienio reikalų ministerijos, visuomeninių organizacijų, valstybinės televizijos, radijo atstovai, dar kartą pademonstravo, ką Lietuvai – ir visam pasauliui – reiškia pirmoji lietuviška knyga.

Pirmosios lietuviškos knygos 450-osios metinės pažymėtos ir kaimyninėje Latvijoje: Rygoje, Jūrmaloje, Daugpilyje. Anot Rygos kultūros draugijos pirmininkės J. Budzinauskienės, Rygos lietuvių akiratį praplėtė šiai progai skirtos skaidrės, gautos iš Amerikos. Kol kas Mažvydas beveik nepasiekė Sibiro, tačiau pirmosios lietuviškos knygos metai tęsiasi: artimiausiu metu sukaktį minės Jakutskas, Barnaulas, Magadanas.

APŽVALGA, 1998.02.20–26, Nr. 7