MARTYNO MAŽVYDO MIESTAS RAGAINĖ
Dr. Napaleonas Kitkauskas,
K. Donelaičio memorialinio muziejaus Tolminkiemyje projekto autorius, Pirmosios
lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo Valstybinės komisijos M. Mažvydo
atminimo įamžinimo darbo grupės pirmininkas.
Ragainė (nuo 1946 m. pavadinta Niemanu) įsikūrusi vakarinių baltų genties skalvių žemėje, kairiajame Nemuno krante maždaug 10 km į rytus nuo Tilžės. Ragainės apylinkėse yra keletas tolimą šio krašto praeitį liudijančių piliakalnių. Ant vieno jų stovėjo sena skalvių pilis. Manoma, kad skalviai pilį vadino Rangite (pavadinimas kilęs nuo šalia pilies tekėjusio išsirangiusio upelio Rango).
Anot kryžiuočių ordino metraštininko Petro Dusburgiečio, ordino broliai, užkariavę nadruvius, nukreipė savo ginklą prieš skalvius. Ordino puolimas sutapo su Didžiojo prūsų sukilimo nesėkminga baigtimi 1274 metais. Jau 1275 m. prie Ragainės (Rangitės) pilies atplaukė sembų fogtas su daugybe brolių ir tūkstančių vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus. Užpuolikai, perlipę pilies sienas bei prasiveržę pro pilies vartus, daugelį pilies gynėjų išžudė, moteris ir vaikus su didžiausiu grobiu išsivarė su savimi. Po to jie sudegino pilį, papilį ir kitus gretimus pastatus. Iš šio aprašymo matyti, kad skalvių pilis buvo stipri, turėjo papilį. Atrodo, kad skalviai nusiaubtą pilį netrukus atstatė. Kryžiuočiai 1289 m. po atkaklios kovos ją vėl paėmė, o jos vietoje pasistatė naują, pavadinę ją Landeshute. Vėliau ši ordino pilis lotyniškuose dokumentuose imta vadinti Raganitie, vokiškuose Rangnit, Rangnita, Rangnithe, Ragniten ir pan. Skalvių bei pirmoji ordino pilis Ragainėje, manoma, buvo piliakalnyje, esančiame per 2 km į pietryčius nuo dabartinio Ragainės miesto.
Ragainės pilis ordinui buvo labai svarbi, dėkinga jos strateginė padėtis. Kartu su Georgenburgo (Majevkos), Įsruties (Černiachovskio), Lėciaus (Lotzen), Lyko pilimis Ragainės pilis sudarė ordino valstybės pirmąją gynybinę liniją prieš Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Ordinas, siekdamas susijungti su Livonija, iš Ragainės pilies nuolat puldinėjo Žemaitiją, Panemunės pilis, Lietuvą. Ragainės pilyje buvo įrengti dideli ginklų, amunicijos ir maisto sandėliai. 1362 m. iš šios pilies ordino kariuomenė užpuolė Kauną, pasiekė Gardiną. Lietuviai ir žemaičiai taip pat ne kartą puolė Ragainės pilį, o 1350 m. sudegino.1355 m. kryžiuočiai pastatė naują mūrinę pilį. Pastaroji XV a. pradžioje buvo rekonstruota, išplėsta, pastatytas konventhauzo tipo 60 x 60 m dydžio pastatas (jo rūstūs, įspūdingi griuvėsiai iki šiol tebestūkso). 1402 m. lietuviai ir žemaičiai sudegino papilio sodybas, plytų džiovyklą, dirbtuves. Naujoji pilis buvo moderni, atitinkanti visus to meto fortifikacijos reikalavimus, statyta visos ordino valstybės lėšomis, nes pati Ragainės komtūrija, nuolat kariaudamamsu Lietuva, pajamų neturėjo. Statybines medžiagas vežė iš Marienburgo, Karaliaučiaus, Dancingo, Olandijos. 1408 m. ir 1409 m. pavasariais, baigiant statybos darbus, Ragainės pilį vizitavo vėliau nukautas Žalgirio mūšyje ordino didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas. Buvo tvirtinama, kad tai stipriausia Rytų Prūsijos pilis. Artėjo lemiamo Žalgirio mūšio su ordinu metas.
XIX a. senojoje ordino pilyje buvo įrengtas sunkųjų darbų kalėjimas, veikęs iki 1944 metų.
XVI Ragainės miestas pradėjo augti, bet tik 1722 m. jam suteiktos miesto teisės. Miestiečiams parapinė bažnyčia pastatyta XV a. pabaigoje. Ji buvo gotikinė, su bokštu vakarinėje dalyje. Ši bažnyčia pavaizduota XVII a. pradžioje išspausdintoje Ragainės miesto graviūroje (Hartknoch Ch. Alt-und neues Preussen oder Preussische Historien.- Konigsberg. 1684). Jos šoninėse sienose buvo po keturis su smailiaarkėmis sąramomis langus. Prasidėjus reformacijos sąjūdžiui, ji atiteko protestantams. 1549 m. šios bažnyčios klebonu paskirtas Martynas Mažvydas. Dar prieš atvykdamas į Ragainę, 1547 01 08 d. jis Karaliaučiuje buvo išspausdinęs pirmąją lietuvišką knygą Katekizmą, o gyvendamas Ragainėje, išleido ir daugiau lietuviškų knygų. M. Mažvydas mirė 1563 05 21 d. Pagal to meto paprotį jis greičiausiai buvo ir palaidotas Ragainės bažnyčioje.
Per septynerių metų karą (1756 1763) senoji Ragainės bažnyčia kartu su miestu sudegė ir buvo nugriauta. A Bioticheris (A. Boetticher. Die Bau-und Kunstdenkmaler der Provinz Ost-preussen, Litauen, 1895) bei V. Hubačas (W. Hubatsch. Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens, B.2, 1968) teigia, kad senosios bažnyčios vietoje 1772 m. buvo pastatyta nauja. 1855 m. prie jos vakarinio fasado pristatytas bokštas. Šio bokšto fasadai liko netinkuoti. Tai buvo būdinga XIX a. viduriui bei antrajai pusei. Iš tiesų bokšto liekanų cokolyje ir dabar galima pastebėti iškaltą jo statybos datą. Po Antrojo pasaulinio karo Ragainės bažnyčia paversta baldų sandėliu, bendrabučiu, bokšto viršus nugriautas. Pastaraisiais metais šiame pastate įsikūrė stačiatikių ir katalikų maldos namai, biblioteka. Dabartinis buvusios bažnyčios adresas: Nieman, Oktiabrskaja 15.
M Mažvydas buvo kilęs iš Žemaitijos. Po jo mirties Ragainėje klebonavo dar du žemaičiai kunigai, lietuvių raštijos puoselėtojai. Pirmasis Augustinas Jomantas (1525 1576), išvertęs Bibliją į lietuvių kalbą, išleidęs keletą lietuviškų giesmių bei paveldėjęs M. Mažvydo biblioteką. Antrasis lietuvis klebonas Simonas Vaišnoras (apie 1545 1600). Svarbus jo veikalas Žemčiūgas teologiškas, išleistas po autoriaus mirties. A. Jomantas ir S. Vaišnoras taip pat buvo palaidoti Ragainėje.
Su Ragaine susieta Jono Hartelijaus, Jono Gotfryfo Jordano ir kitų lietuvių kultūros veikėjų veikla. Ragainės apskrityje yra gimę Vilius Kalvaitis, Jokūbas Stikliorius, Vilius Bruožis ir kt. Ragainėje 1882 įsteigta mokytojų seminarija. Tai buvo antroji XIX a. mokytojų seminarija Mažojoje Lietuvoje. Šioje seminarijoje 1885 1888 m. mokėsi žymus lietuvių rašytojas ir filosofas Vydūnas. Ragainės seminarijoje lietuvių kalba buvo dėstoma iki 1902 m.
Ypač reikšmingas Ragainės vaidmuo Didžiajai Lietuvai buvo XIX a. antrojoje pusėje, spaudos draudimo metais. Ne kur kitur, o Ragainėje išspausdinti pirmieji pasaulietiški patriotiniai lietuviški laikraščiai: 1883 m. balandžio mėn. Aušra, 1989 01 09 Varpas. Pirmąjį Aušros numerį paruošė Jonas Basanavičius, Jonas Šliupas ir Jurgis Mikšas. Varpą leido Vincas Kudirka.
Ragainėje veikė keletas spaustuvių. Dvi buvo įsigiję ir lietuviai Martynas Jankus bei Jurgis Mikšas. Todėl Ragainėje XIX a. pabaigoje išspausdinta nemažai lietuviškų knygų, kurios pavojų kupinais knygnešių keliais pasklisdavo po Didžiosios Lietuvos kaimus ir miestus.
Ragainės apylinkių senieji gyventojai lietuvininkai turėjo daug gražių padavimų. Viename jų pasakojama, kad senovėje Ragainėje gyvenę milžinai. Ragainės valdovas turėjęs tris sūnus, kurie supylę Tilžės, Rambyno ir Vilmantynų piliakalnius. Ant jų buvo suręstos pilys sūnų milžinų buveinės. Tėvas, nenorėdamas užsileisti sūnums, liepęs paduoti kirvį ir pasistatęs didingą, stipresnę už savo sūnų pilį. Tėvas ir sūnūs milžinai vakarais ant kalvų viršūnių sėdėdavę ir tarp savęs kalbėdavęsi. Ragainės valdovo duktė taip pat buvusi milžinė, žaisdama su galvijais, ji kartais suvarydavo visą gyvulių bandą į savo prijuostę.
Kaip rašėme, pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas Ragainėje gyveno 14 metų. Jis dirbo Ragainės bažnyčioje, todėl manoma, jog pagal tų laikų paprotį jis šioje bažnyčioje ir palaidotas. Kadangi 1772 m. naujoji Ragainės bažnyčia pastatyta senosios bažnyčios vietoje, galima teigti, kad dabartinio pastato sienų mūre yra pirmosios gotikinės bažnyčios sienų liekanų. Taip pat po dabartinio pastato grindimis turėtų būti išlikę pirmosios bažnyčios pamatai. Atliekant archeologinius tyrimus, galbūt pavyktų nustatyti pirmosios Ragainės bažnyčios sienų kontūrą, o jo viduje būtų didesnė tikimybė surasti pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo kapą. Tokius tyrimus bendromis Lietuvos ir Kaliningrado srities specialistų jėgomis vertėtų atlikti.
Lietuviškos knygos 450 metų sukakties proga būtų prasminga prie buvusios bažnyčios sienų įrengti atminimo lentą, o kuriame nors miesto skvere pastatyti M. Mažvydui paminklą.
Svarbesnė literatūra:
DONELAIČIO ŽEMĖ, 1997 01 02, Nr. 1 2