“DURIS PRAVĖRUS - EITI TOLIAU”

 Daugelis Lietuvos bibliotekininkų pažįsta IVARĄ HAUGĄ, Norvegijos Vestfoldo grafystės bibliotekos direktorių. Jis dažnas mūsų šalies svečias, seminarų, konferencijų dalyvis, aktyviai bendradarbiauja su Kauno apskrities viešąja, Kauno m. V. Kudirkos, Kauno technologijos universiteto bibliotekomis.<…> Pernai Vestfoldo grafystės bibliotekoje surengta paroda lietuviškos knygos 450 metų jubiliejui, sulaukusi palankių vertinimų ir plataus atgarsio.

<….>

Pernai Vestfoldo grafystės bibliotekoje surengta paroda, skirta pirmosios lietuviškos knygos jubiliejui. Prašome papasakoti apie tai plačiau. Kokia buvo pagrindinė parodos idėja? Kam kilo mintis ją organizuoti ir kas tai padarė? Kokie eksponatai pateikti lankytojams ir kaip jie šią parodą vertino?

Paroda vadinosi “Kelias į laisvę”. Lietuvos istorija per knygas, ją sudarė trys dalys: 140 knygų, apimančių visą Lietuvos knygos istorijos 450 metų laikotarpį; politiniai ir istoriniai plakatai bei žemėlapiai; du stendai su nuotraukomis ir tekstais.

Knygas ir plakatus pateikė Kauno apskrities viešoji ir Kauno technologijos universiteto bibliotekos. Kauno kolegos labai rūpestingai atrinko knygas, tarp kurių buvo dešimt itin brangių ir vertingų. Parodos lankytojai labai domėjosi plakatais, kurių dauguma buvo iš “Glasnost” laikotarpio.

Vis dėlto knygų, kurių Norvegijoje niekas negali perskaityti, paroda buvo rizikinga idėja. Todėl parodos rengėjai itin didelį dėmesį skyrė stendų ruošimui ir apipavidalinimui. Stendai padaryti iš foto folijų, abiejų plotas - 15 kvadratinių metrų. Tokioje erdvėje mes pamėginome parodyti 450 metų knygos istoriją! Ambicingas užmojis. Laimė, mums padėjo kolegos iš Lietuvos, tikslinę faktus ir apskritai “prižiūrėję” parodos kokybę.

Stendai buvo sukomponuoti kaip knygos lapai. Norėjome parodyti, kodėl Lietuvoje daugelis dalykų vyko ar atsitiko anksčiau nei Norvegijoje. Pabrėžėme Vilniaus universiteto, įkurto 1579 m., reikšmę. Oslo universitetas pradėjo veikti 1811 m. O 1832-aisiais, kai Norvegijoje ėmė formuotis akademinė tradicija, caro valdžia uždarė Vilniaus universitetą. Kai lietuvių kultūra kentė svetimųjų priespaudą. Norvegijos padangėje iškilo Ibseno, Munko, Grygo žvaigždės.

Pagrindinė parodos tema - pasipriešinimas. Stendų kraštuose simboliniai Europos žemėlapiai parodė Lietuvos valstybę atskirais istorijos tarpsniais. Dviejuose iš jų Lietuvos tiesiog nėra! Natūraliai kilo klausimas: kaip ši tauta galėjo vėl ir vėl atgimti? Atsakymas yra vienas - pasipriešinimas. Spaudos draudimo laikotarpiu knygos lietuvių kalba buvo spausdinamos už Lietuvos ribų ir slapčia gabenamos į šalį, todėl nenutrūko skaitymo tradicija. Sovietmečiu kultūrinei unifikacijai buvo priešinamasi įvairiausiais būdais. Jūs niekuomet nepasidavėte ir nenuleidote rankų. O lietuviška knyga buvo jūsų ginklas. Tokia yra parodos esmė.

Tonsberge, kur yra Vestfoldo grafystės biblioteka, paroda veikė 1997 m. spalio 8-25 d. Ją atidarė Lietuvos Respublikos ambasadorė Norvegijos karalystėje Kornelija Jurgaitienė, dalyvavo Kauno meras Henrikas Tamulis, Kauno technologijos universiteto bibliotekos direktorė Genė Duobinienė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorius Alvydas Samėnas. Reportažą apie parodos atidarymo iškilmes paruošė Lietuvos televizija.

Paroda sudarė puikias galimybes populiarinti žinias apie Lietuvą. Grafystės mokyklose įvyko kelios Lietuvos istorijos pamokos, bibliotekoje surengtos paskaitos moksleiviams, studentams, politikams; netgi verslininkai, susirinkę aptarti verslo plėtros Baltijos šalyse perspektyvų, buvo pakviesti susipažinti su paroda ir išklausė trumpą Lietuvos istorijos kursą. Po dviejų minučių, prasidėjus paskaitai, mobilūs telefonai buvo išjungti ir nutraukti tarpusavio pasiplepėjimai. Penkiasdešimt amžinai skubančių ir nekantrių verslininkų buvo dėmesingi iki paskaitos pabaigos. Kaip svarbu, kad tie, kurie prekiauja svetur, pajuto pagarbą šaliai, į kurią keliauja.

Bibliotekoje apsilankė ir pradinukai, kurie organizavo loteriją Kauno vaikų namams paremti. Aš jų paklausiau: ar nebūtų puiku, jei lietuvių vaikai sumanytų paremti norvegus? Tyla. Vaikai mąsto. Toliau - ar jūs manote, kad Lietuvos vaikams, kurie tikrai apsidžiaugs jūsų dovanomis, reikia tik pagalbos iš užsienio? Vaikų būrys sėdi taip tyliai, kad girdėti tik tas specifinis garsas, kurį skleidžia dirbančios smegenys…

Gimnazijų vyresniųjų klasių moksleiviai jau žino, kad 1945 m. kai kurie Norvegijos ir Vokietijos miestai buvo visiškai susprogdinti, todėl teiginio, kad du trečdaliai Klaipėdos buvo sugriauta, jie klausosi be didesnės įtampos. Atstatyti šalį po karo reikia kapitalo, žinių, kompetencijos… Įsivaizduokite, kad į namus įsiveržė pamišėlis, iššaudė visus suaugusius, o vaikus išsivedė sakydamas: eime, vaikučiai, dabar jūs priklausote nuo manęs. Jaunuoliai išėjo iš parodos aiškiai suvokę, kad du trečdaliai sugriauto miesto ne visada lygūs dviems trečdaliams sugriauto miesto.

Parodą aplankė senyvi žmonės, tie, kurie prisimena karą, daugybė pavienių lankytojų. Tomis spalio dienomis atėjusieji į biblioteką negalėjo jos nepastebėti.

Knygos ir plakatai grįžo į Kauną, o stendai keliauja po Vestfoldo gimnazijas. Visai neseniai atsitiko nuostabus dalykas: Norvegijos Parlamento atstovas kreipėsi į mane su prašymu surengti šią parodą Norvegijos parlamente 1998 m. lapkričio mėnesį, kai jame posėdžiaus Šiaurės kraštų Ministrų taryba. Šiaurės politikoje tokie posėdžiai yra metų įvykis. Jame dalyvauja visų penkių Šiaurės kraštų ministrai pirmininkai. Po to paroda vėl su knygomis ir plakatais bei žemėlapiais keliaus į mūsų susigiminiavusių miestų, Vekšio (Väksjo) Švedijoje ir Odensės Danijoje, taip pat Kauno, o gal būt ir Vilniaus, viešąsias bibliotekas.

Parodą visiškai finansavo Vestfoldo rėmėjai. Dalį išlaidų susigrąžinsime, nes, kaip minėjau, ketiname šią parodą eksponuoti užsienyje.

<…>

Papasakokite apie save - Jūsų išsilavinimas, karjera, profesiniai interesai - ar jie tipiški Norvegijos bibliotekininkui? O gal Jūsų kelias į bibliotekininkystę kuo nors ypatingas, išsiskiriantis?

Aš gimiau 1953 m. Norvegijoje netoli Švedijos sienos, ten, kur prasideda taiga, kuri baigiasi netoli Vladivostoko prie Ramiojo vandenyno. 1975 m. baigiau Oslo bibliotekininkystės mokyklą, vėliau studijavau valstybinę teisę ir anglų kalbą Oslo universitete. Dirbau Oslo universiteto ir Vestfoldo grafystės bibliotekose. Nuo 1988 m. esu pastarosios bibliotekos direktorius. 1995-1997 m. buvau Norvegijos bibliotekininkų asociacijos tarptautinių ryšių komiteto pirmininkas, šiuo metu esu IFLA Skaitymo sekcijos komiteto narys.

Nieko ypatingo ar išsiskiriančio mano karjeroje ir veikloje nėra. Daugelis norvegų bibliotekininkų dalyvauja tarptautinėje veikloje. P. Sissel Nilsen iš Norvegijos nacionalinės bibliotekos vadovauja IFLA vykdomajai tarybai, p. Marit Egaas iš Sola viešosios bibliotekos, dabar vadovaujanti tarptautinių ryšių komitetui, dalyvauja ilgalaikiame projekte organizuojant kasmetines Afrikos knygų muges Harare. Taip pat yra nemažai ryšių tarp susigiminiavusių Norvegijos ir Baltijos šalių bibliotekų.

TARP KNYGŲ. 1998, Nr. 3.