MARTYNAS MAŽVYDAS:
 PIRMŲJŲ LIETUVIŠKŲ KNYGŲ GIESMĖS

<...> Mažvydo Katekizmo giesmynas sudaro atskirą, savarankišką knygos dalį. Jis palyginti labai nedidelis - tik vienuolika giesmių. Iš kurių dešimt pateiktos su muzikos tekstu - natomis. Bet visos šios giesmės nėra tik Katekizmo priedas, o kaip tik svarbi ir reikšminga išpažinimo dalis.

Pirmasis Katekizmo giesmių vertimo šaltinius aptarė Christianas Stangas, nurodydamas, kad aštuonios Katekizmo giesmės buvo verstos iš kiek anksčiau, tais pat metais Karaliaučiuje išleisto lenkiško Jano Seklucjano giesmyno. Šios norvegų mokslininko nuomonės laikomasi ir iki mūsų dienų.

Mažvydo Katekizme yra trys giesmės, kurios nesietinos su minėtu lenkiškuoju leidiniu. Tai Jurgio Zablockio išversta “O Dieve kurs dagui esi” ir yra vienintelė Katekizmo giesmė be natų. Kitos dvi giesmės - “Bernelis gimė mums” ir Christau Dena essi ir schwesibe” į lietuvių kalbą galėjo būti išverstos Rapalionio.

Mažvydas, atrinkdamas giesmes į pirmąją knygą, aiškiai stengėsi pirmiausia pateikti paties Lutherio pertvarkytas, išverstas ar naujai sukurtas naujojo tikėjimo giesmes. Paskutiniąją Katekizmo dalį “Pradestyse giessmes schwentas”, t. y. giesmyną, pradėjo katechetine giesme “Tas est Diewa prisakimas”. Ši giesmė atkartoja tuos pačius Dešimt Dievo įsakymų, kuriuos Mažvydas pateikė prieš tai buvusioje Katekizmo dalyje, skirtoje, kaip jis rašo, paprastų žmonių mokymui, o giesmyne šie Dievo prisakymai yra “dėl bernelių mažųjų su nota senaja paguldyti”. O tos “notos” t. y. melodijos, šaltinis iki šiol neaiškus. Galima tik numanyti, kad ji buvo paimta iš kokios nors vokiškos mokykloms skirtos knygos, ir vaikai giedodami greičiau turėjo išmokti pagrindines tikėjimo tiesas. Toliau Mažvydas (skirtingai nei Seklucjanas) giesmyną pradėjo giesme “Papraschaim Schwentases dwases”. Akivaizdu, kad jis sąmoningai pimąja pasirinko tą pačią giesmę, kuria buvo pradedamas ir vienas pagrindinių, žymiausių protestantiškųjų giesmynų, Lutherio ir Walterio sudarytas Gestlyche gesangk Buchleyn. Šios giesmės melodijos ištakos glūdi XIII amžiaus Romos katalikų giedojime. Liutheronų bažnyčiose tai buvo ypač svarbi giesmė, kurią giedojo po Šventojo Rašto skaitymo. <...>