Vytautas JUOZAPAITIS
Martyno Mažvydo Katekizmo PRADESTYSE giesmės šventos
Martynas
Mažvydas 1547 m. Mažojoje Lietuvoje, Karaliaučiuje, išleisdamas pirmąją lietuvišką
knygą "CATECHISMUSA prasty szadei" su elementoriumi, giesmynu, krikšto apeigų
tekstais, pradėjo naują lietuviškos raštijos mokyklos kūrimo etapą, parodžiusį,
kad lietuviškoji tautinė savirealizacija įžengė į naują išsivystymo pakopą. Iki
Reformacijos lietuviškais raštais niekas nesirūpino, o maldų, evangelijų ištraukų,
liturginių tekstų vertimai plito per rankraščius, jų nuorašus ir buvo skirti
apsišvietusiam dvasininkui. Kiekvienos tautos kalbos istorija yra glaudžiai susijusi su
jos religijos istorija jos kartu įsilieja į bendrą Europos šalių kultūrinį
kontekstą.
Šiandien nežinoma nei tiksli M. Mažvydo gimimo data, nei vieta, tačiau manoma, jog jis gimė 1520 m., Didžiojoje Lietuvoje, tikriausiai Žemaitijoje. Nežinoma ir socialinė kilmė: vieni tvirtina kilus iš miestelėnų, kiti iš valstiečių, treti iš bajorų.
1548 m. Mažvydas baigia Karaliaučiaus universitetą ir gauna bakalauro laipsnį. Tai pirmas lietuvis, baigęs šį universitetą. Karaliaučiaus archyvo medžiagos duomenimis, M. Mažvydas mirė 1563 m. gegužės 21 d.
Katekizmo skyriuje "PRADESTYSE giesmes šventas" yra 10 giesmių su melodijomis ir žodžiais, kurias M. Mažvydas atrinko ir išvertė į lietuvių kalbą iš įvairių to meto šaltinių.
Pirmoji giesmė "Tas est Dieva prisakimas" Dešimt Dievo įsakymų. D. Pociūtė knygoje "Protestantų bažnytinės giesmės" (1995 m.) teigia, jog tai yra eiliuotas viduramžių dekalogas viena seniausių Europos tautų giesmių, giedota gimtosiomis kalbomis. Tai buvo ir populiariausia tuometinės Prūsijos giesmė, kurią M. Mažvydas pasirinko iš J. Seklucjano Katekizmo. Melodija vietinės kilmės.
Antroji giesmė "Paprašaim šventases dvases" viena populiariausių to meto visų Europos protestantų psalmių, giedama laidotuvių metu. Jos melodija yra vokiškos kilmės, pagal protestantų choralo tendencijas perkurta ir supaprastinta iš grigališkojo choralo.
Trečioji "Šventa Dvase, musump ateik" tai Gregorius giesmė "Veni, creator spiritus" (VI a.), išversta į vokiečių kalbą XII a. Dr. M. Lutheris ją išspausdino tik keliais dešimtmečiais anksčiau negu pasirodė M. Mažvydo Katekizmas.
Ketvirtoji "Tieve musu danguięsis" tai populiarioji "Vater unser" giesmė pagal Mato Evangeliją, kurią pirmasis taip pat išspausdino Dr. M. Lutheris. Šią giesmę harmonizavo ir J. S. Bachas, savo kūryboje panaudojo F. Mendelsonas ir daugelis kitų kompozitorių.
Penktoji "Ljaupsink, duša mana, pana" (Ps 102) lyriškiausia ir populiariausia Prūsijos giesmė, M. Mažvydo panaudota iš J. Seklucjano Giesmyno. Pirmą kartą ją vokiškai sueiliavo Karaliaučiaus pastorius J. Graumanas.
Šeštoji giesmė "Susimilk ant musu, Dieve" (Ps 50) viena populiariausių to meto visų Europos protestantų psalmių, anot M. Mažvydo, "Kure giest neschant nomirusigi grabapi".
Septintoji "Mes tikim ijg vienagi Dieva" tai Viduramžių mišių giesmės "Patrem credimus" vertimas iš Dr. M. Lutherio "Deutsche Geistlichte Lieder".
Aštuntoji giesmė "Bernelis gime
mumus" populiaraus džiaugsmingo Viduramžių himno variantas, išplitęs
visoje Europoje, ir "kure giest dienasu Christaus užgimima" ne tik lotyniškai,
bet ir įvairių tautų kalbomis. Tikriausiai ji iki Mažvydo buvo giedama ir Lietuvoje
(vertimo autorius S. Rapolionis?).
Devintoji "Jesus Christus išgielbetas musu" giesmė apie Paskutinę vakarienę. Manoma, kad M. Mažvydas panaudojo Dr. M. Lutherio "Jesus Christus unser Heiland", nors yra žinomas ir kitas J. Huso perdirbtas giesmės variantas.
Dešimtoji giesmė "Christau, Dena essi ir švesibe" nežinomo VII a. autoriaus himnas. Yra išlikęs ir lotyniškas vakaro giesmės "Christe gui lux es et dies" tekstas, išspausdintas J. Zarembos "Brastos Giesmyne", kuriuo galbūt M. Mažvydas ir pasinaudojo. Taip pat žinomas W. Meusslino vokiečių kalba parašytas himnas.
Pirmoji lietuviška knyga atspausta tuomet, kai dar nebuvo susiformavusi šiandieninė natų rašyba, metrika, polifonija, daug vėliau susikūrė mažoro ir minoro sistema, harmonija, buvo kitokia estetinė samprata, o garsiajam polifonijos meistrui Palestrinai buvo vos 20 metų... Knygų spausdinimo pradžia buvo sunki ir varginga.
Po 450 metų M. Mažvydo giesmės beveik nebežinomos plačiajai visuomenei, išskyrus specialistus, M. Mažvydo giesmių tyrinėtojus. Visa tai suvokdamas ir siekdamas jas prikelti iš nepelnytos užmaršties, paruošiau giesmyną chorams, solistams, vargonams, kitiems instrumentams, tikėdamasis, kad giesmės sulauks visuomenės ir atlikėjų dėmesio.
Ruošdamas M. Mažvydo Katekizmo giesmes koncertiniam atlikimui, norėjau atskleisti jų sakralinį grožį, melodingumą ir didingumą. Siekiau surasti kiekvienos giesmės ištisinio vystymo ir komponavimo dramaturginį raktą, nenutoldamas nuo pateiktos melodikos, estetikos ir ano meto choralo reikalavimų. Kaip man visa tai pavyko tesprendžia klausytojai ir atlikėjai.
Nepretenduoju šioje anotacijoje išsamiau analizuoti M. Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos giesmių, tik epizodiškai dalinuosi kai kuriomis mintimis ir sukaupta informacija, ruošiant giesmyną koncertiniam atlikimui.
Pirmą kartą šios giesmės buvo atliktos 1996 m. birželio 23 d. Šiauliuose, Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje.
Vytautas Juozapaitis. Martyno Mažvydo Katekizmo PRADESTYSE giesmės šventos
Atlikėjai
Chorai
Valstybinis choras "Polifonija", vadovai D. ir S. Vaičiulioniai; Šiaulių
konservatorijos choras, vadovė Šulskienė; Vilniaus konservatorijos choras, vadovas J.
Talžūnas.
Solistai
A. Krikščiūnaitė (sopranas), L. Jonutytė (mecosopranas), I. Misiūra (b.baritonas),
V. Juozapaitis (baritonas)
Instrumentalistai
B. Vaitkus (vargonai), Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestro varinių
instrumentų grupė, kapelmeisteris mjr. J. Jonušas, E. Ališauskas (didysis būgnas,
varpai). Vyr. dirigentas Vaičiulionis.
Giesmes įrašė
BONIFA Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje 1996 m. gruodžio mėn. 7 d. Garso
režisierius M. Omeljančiuk.
Lietuvos radijas ir televizija Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje 1996 m.
birželio mėn. 23 d.
Garso režisierius B. Gražys.
"TAs
est Dieva prisakimas" "MEs
tikim ijg venagi Dieva" "BErnelis
gimė mums" Kūrinio recenzija:
Zenonas Rinkevičius. Muzikinis paminklas Martynui Mažvydui
DIENOVIDIS, 1997.05.02, Nr. 18