Arvydas JOCKUS

MAŽVYDO METŲ PABAIGTUVĖS KARALIAUČIUJE

Į UNESCO minėtinų datų kalendorių įtrauktas pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejus, sausio mėnesį pažymėtas Vilniuje, metams baigiantis buvo minimas Karaliaučiuje – mieste, kuriame Mažvydas parašė ir išleido savąjį Katekizmą.

Šį savaitgalį Karaliaučiaus filharmonijoje, buvusioje evangelikų liuteronų bažnyčioje, įvyko pirmajai lietuviškai knygai skirtas vakaras, kurį apvainikavo audringos kaliningradiečių ovacijos ir "bravo" šūksniai prof. Sauliaus Sondeckio vadovaujamam Lietuvos kameriniam orkestrui bei vargonininkui Gediminui Kvikliui. Pasaulinio garso orkestro koncertas, kaip ir buvo sumanę minėjimo organizatoriai, buvo tas jaukas, ant kurio užkibo lietuviškai kultūrai šiaip jau abejinga Karaliaučiaus šviesuomenė. Ir iš tiesų gausiai susirinkusi publika buvo apžavėta po gotikiniais skliautais skambėjusios J. S. Bacho muzikos.

Po koncerto duodamas interviu Kaliningrado televizijai, prof. S. Sondeckis paaiškino, kodėl šiam vakarui parinkęs būtent J. S. Bacho kūrinius. "Bachas yra tokia pasaulinės muzikos asmenybė, kokia Lietuvos kultūrai yra Martynas Mažvydas".

Apie Mažvydą ir jo laikmetį rusams papasakojo Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Zigmas Zinkevičius, vaizdžiai nušvietęs, kodėl pirmoji lietuviška knyga pasirodė "jų mieste", tuometiniame Königsberge, kodėl pamatinės lietuvių tautos vertybės buvo sukurtos būtent čia, buvusioje Prūsijos valstybėje.

Jubiliejinėse iškilmėse Karaliaučiuje taip pat dalyvavo Seimo pirmininko pavaduotojas Romualdas Ozolas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Žibartas Jackūnas, kultūros viceministras Naglis Puteikis, Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejaus minėjimo valstybinės komisijos nariai profesorius Domas Kaunas ir Bronislovas Genzelis.

Į minėjimą-koncertą atvyko aukšti Karaliaučiaus pareigūnai – srities administracijos vadovo pavaduotojas Leonidas Demičevas, kultūros valdybos viršininkas Valerijus Lysenka, Baltijos laivyno admirolas Nikolajus Michejevas, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Kaliningrade Artūras Kuznecovas, Kaliningrado universiteto rektorius Genadijus Fiodorovas, Lenkijos generalinis konsulas Karaliaučiuje Andžejus Janickis-Roma.

Kitądien S. Sondeckio orkestras griežė Karaliaučiaus lietuviams po sekmadienio šv. Mišių Kaliningrado katalikų bažnyčioje.

Išnykusios lietuvininkų civilizacijos likučiai

Šiame susitikime prof. Z. Zinkevičius su liūdesiu priminė, kaip Mažoji Lietuva atrodė prieš 450 metų. Tuo metu, kai Mažvydas Karaliaučiuje rašė pirmąją lietuvišką knygą, vaizdas buvęs visiškai kitoks negu dabar. Karaliaučiuje veikė lietuviška parapija. Visame krašte tokių parapijų buvus daugybė. Lietuviai gyvenę bemaž ištisai nuo Karaliaučiaus iki pat Lietuvos sienos. Tarp jų pasitaikęs tik vienas kitas kitatautis. Ragainėje, kur Mažvydas nugyveno beveik visą savo amžių, nebuvo žmogaus, nemokančio lietuviškai. Mieste gyveno tik dvi nelietuvių šeimos, tačiau ir tos kalbėjo lietuviškai.

Dabartinę lietuvių kultūros padėtį gana vaizdžiai paliudijo šio sekmadienio lietuviškos pamaldos, į kurias buvome pakviesti ir mes, svečiai iš Lietuvos. Šv. Mišių skaitinius skaitęs jaunuolis ir mažučiukė mergytė labai sunkiai tarė lietuviškus žodžius su ryškiu rusišku akcentu. Girdėjau, kaip keli lietuviškose pamaldose dalyvavę žmonės vienas į kitą kreipėsi rusų kalba.

Apie 20 – 22 tūkst. Karaliaučiaus krašto lietuvių (5 tūkst. jų gyvena plačiame Karaliaučiuje) yra didžiausia srities tautinė mažuma. Beveik visi jie į kraštą atvyko po karo. Daugiausia tai tremtiniai, kuriems sovietų valdžia neleido grįžti į Lietuvą.

Tarp lietuvių yra inteligentų, tačiau dauguma darbininkai, nemaža ir bedarbių. Šiandienos Karaliaučiaus krašto žmonių socialinė padėtis yra bene tragiškiausia per visą pokario istoriją. Daug Karaliaučiaus įmonių dirbo SSRS karo pramonei. Dabar ši gamyba sustojo, žmonės liko be darbo. O privatus verslas sunkiai skinasi kelią.

Krašte veikia kelios sekmadieninės mokyklos. Kaliningrado administracija leistų įsteigti ir pradines, tačiau, kaip "Lietuvos aidui" sakė konsulo Karaliaučiuje pareigas einantis Genadijus Mackelis, patiems lietuviams iki šiol trūko ryžto ir jėgų pajudinti reikalus iš mirties taško. Vaikai gyvena išsisklaidę, juos suburti gana sudėtinga, ypač mažuosius, kuriuos tėvai ne visada pajėgia atvežti į vieną mokyklą. Tačiau veikiausiai pradinės lietuviškos mokyklos netolimoje ateityje bus atidarytos Tilžėje ir Ragainėje. Kad tai visiškai pribrendęs reikalas, patvirtino ir ministras Z. Zinkevičius. "Lietuva darys viską, kad mokyklos būtų įsteigtos", sakė jis šį sekmadienį Karaliaučiaus lietuvių bendruomenei.

Vydūno name tebegyvena šeimos

Su dabartine srities administracija Lietuvai sekasi gana sėkmingai susitarti beveik visais mums rūpimais kultūros klausimais. Tai "Lietuvos aidui" patvirtino Kultūros vertybių globos tarnybos direktorius Algimantas Galinskas. Su Karaliaučiaus valdžia sutarta kitąmet skelbti konkursą Mažvydo ir Herkaus Manto paminklams. Juos kurs Lietuvos menininkai. Taip pat susitarta pritvirtinti dvi memorialines lentas Mažvydui, vieną Kaliningrado universitete, kitą – Ragainėje prie bažnyčios, kurioje kunigavo pirmosios lietuviškos knygos autorius.

Deja, ne taip sėkmingai vyksta derybos dėl Vydūno muziejaus steigimo Tilžėje. Karaliaučiaus valdžia siūlo plėsti Vydūnui skirtą Sovietsko kraštotyros muziejaus ekspoziciją. Mūsų pusė pageidauja išlikusį Vydūno namą įsigyti nuosavybės teise ir jame steigti vieno iš Lietuvos muziejų filialą. Į jį būtų galima atvežti Vydūno darbų, kurie dabar išblaškyti po įvairius Lietuvos muziejus.

Tilžėje nuo 1994 m. stovi du tušti trijų kambarių butai, kuriuos savo lėšomis pastatė Lietuva. Į juos turėjo išsikelti rusų šeimos, gyvenančios Vydūno name. Deja, derybos įstrigo, šeimos į naujus butus neišsikėlė, avarinės būklės Vydūno namas nerestauruojamas.

LIETUVOS AIDAS, 1997.12.10, Nr. 241