Atstatoma Karaliaučiaus katedra
Praėjus 54 metams po Karaliaučiaus katedros subombardavimo 1944 m. rugpjūtį, šį savaitgalį, spalio 24 d., skambant Wolfgango Amadeus Mozarto Requiem bus iškilmingai pažymėta stogo virš centrinės katedros navos rekonstrukcijos pabaiga.
Pastatyti didžiulį varinį stogą padėjo Hamburge leidžiamo Vokietijos savaitraščio Die Zeit fondo surinkti 1,25 mln. markių. Atgijusi katedra, anot Rusijos ir Vokietijos restauratorių, taps Karaliaučiaus atvirumo pasauliui ir jo kultūros simboliu.
Sovietiniais laikais buvo kėsintasi sulyginti su žeme XIV a. statybos raudonų plytų bažnyčios griuvėsius, kurie tariamai priminė Prūsiją ir militaristinę praeitį. Juos išgelbėjo gana gerai išsilaikęs filosofo Immanuelio Kanto kapas. Prasidėjus pertvarkai ir susilpnėjus ateistinėms valdžios nuostatoms, keli rusai 1992 m. įkūrė firmą Kafedralnyj sobor, kurios tikslas buvo apsaugoti katedros griuvėsius ir pagal galimybes juos atstatyti. Vėliau jie susilaukė finansinės paramos bei konsultacinės pagalbos iš Vokietijos.
Atstačius katedrą, tikimasi, kad į ją sugrįš gyvenimas - čia numatoma rengti kultūros renginius, koncertus, ypatingomis progomis - ekumenines pamaldas.
ELTA
LIETUVOS AIDAS, 1998 10 21 Nr. 207