M. Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejaus emblema

 

Irena BALČIENĖ

KNYGOTYROS BARUOSE

Į turinįPapildoma informacijaPaieška


Šių metų sausio 8 d. paminėjome pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo "Katekizmo" – 450 metų jubiliejų. Sukakčiai buvo skirta ir tarptautinė knygotyros konferencija, vykusi rugsėjui baigiantis Vilniaus universitete. Po universiteto prorektoriaus Benedikto Juodkos, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio, Komunikacijos fakulteto dekano Renaldo Gudausko sveikinimo žodžių pranešimą "Lietuvos knygos istorijos tyrimų tendencijos ir problemos" padarė Domas Kaunas. Jo manymu, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto kolektyvas darniai dirba, yra užmezgęs ryšius su kolegomis iš Vakarų Europos, išleista daug naujų leidinių, nušviečiančių knygos istoriją, kasmet vyksta knygotyros seminarai, Mažvydo skaitymai ir Biržiškų skaitymai. Vienintelis trūkumas, prelegento nuomone, kad nepakanka specialistų, tyrinėjančių XVI–XVIII a. Lietuvos knygos istoriją.

Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja Alma Braziūnienė papasakojo, su kokiomis problemomis susidurta, rengiant parodą "Senoji Lietuvos knyga XVI–XVIII a.". Konferencijos metu paroda veikė universiteto Smuglevičiaus salėje. Vėliau ji bus eksponuota Tartu universiteto bibliotekoje, UNESCO būstinėje Paryžiuje ir Berlyno valstybinėje bibliotekoje. Parengti parodą nebuvo lengva. Iki šiol nėra parašyta Lietuvos knygos istorija. Paminėtina Levo Vladimirovo "Knygos istorija" (1979), ypač skyrius "Knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje", bei Ingės Lukšaitės ir Juozo Jurginio "Lietuvos kultūros istorijos bruožai" (1981), kurioje to meto Lietuvos kultūros istorijos kontekste ryškinamos ir knygų raidos tendencijos. Lietuva – kultūrų kryžkelė, todėl knygos knygos čia spausdintos senąja slavų, lenkų, lotynų, lietuvių, latvių, hebrajų ir kitomis kalbomis. Tai Lietuvos kultūros dalis. Čia taip pat minėtinos Lietuvos intelektualų parašytos knygos, bet išleistos svetur. Neįmanoma įsivaizduoti mūsų kultūros istorijos be Alberto Vijūko-Kojelavičiaus "Lietuvos istorijos", Kazimiero Semenavičiaus "Didžiojo artilerijos meno", Martyno Smigleckio "Logikos", Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos leidinių ir kitų knygų. A. Braziūnienė paragino sukrusti menininkus, visuomenę bei Katalikų bažnyčią ir 1999 m. paminėti pirmosios Lietuvos knygos – Vilniaus kanauninko Martyno "Agendos" – pusės tūkstantmečio sukaktį. Šis jubiliejus turėtų būti ne mažiau svarbus Lietuvai negu Mažvydo "Katekizmo" 450 metinės, nes jis beveik pusšimčiu metų paankstina mūsų knygos istorijos pradžią...

Galbūt daugelį konferencijos dalyvių labiau domino šiuolaikinės knygininkystės problemos, nes po iškilmingos įžangos universiteto teatro salėje liko nelabai gausus knygos istorija besidominčių klausytojų būrys. Pranešėjai iš naujų arba naujai interpretuojamų faktų tarsi iš akmenukų dėstė Lietuvos knygos istorijos mozaiką, neretas baigdavo tuo, kad tema ar faktai dar laukia tyrinėtojų. Norėtųsi paminėti kai kuriuos labiau įstrigusius pranešimus.

Gertruda Bense iš Halės-Vitenbergo Martino Lutherio universiteto analizavo pirmąjį lietuvišką giesmyną, remdamasi šiandieniniais tyrinėjimais. Sklandžia lietuvių kalba ji išdėstė mintis apie lietuviškų giesmių autentiškumą ir autorystę. Jos nuomone, dauguma giesmių verstos iš Lutherio vokiško giesmyno.

Svečias iš Lodzės Januszas Duninas paragino knygos istorikus tyrinėti lenkiškas knygas, išleistas Vilniuje. Be abejo, šios knygos svarbios Lenkijai, bet nė kiek nemažiau ir Lietuvai. Jose išreikštos lietuvių mintys, tik lenkų kalba.

Daiva Baniulienė iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos pasidžiaugė savo atradimu – Jano Sekluciano "Katechizmu tekst prosty dla prostegu ludu" (1545). Mažvydas, rengdamas savąjį "Katekizmą", rėmėsi šia nedidele, vos 16 puslapių knygele. Pranešėja tvirtino, kad rastasis egzempliorius – vienintelis tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.

Atskleistas mažai žinomas Vilniaus spaustuvių istorijos puslapis: Roza Bieliauskienė perskaitė Judaistikos studijų instituto Jeruzalėje darbuotojo Menachemo M. Feldmano pranešimą "Iš Vilniaus žydų spaustuvių istorijos".

Pora pranešimų buvo skirta knygos grafikai – Aistės Paliušytės "Embleminės iliustracijos Jonušui Radvilai (1612 – 1655) dedikuotuose leidiniuose" ir Jolitos Liškevičienės "XVI a. pabaigos – XVII a. Vilniaus spaustuvių knygų grafika". Abiejuose pranešimuose daugiausia gvildenta iki šiol mažiausiai tyrinėta embleminė iliutracija.

Juozas Tumelis ("Pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spausdintos knygos") išdėstė priežastis, kurios, jo manymu, trukdė atsirasti spaustuvėms Lietuvoje anksčiau nei XVI amžiuje. Martyno "Agenda" – ne pirmoji knyga, parašyta Vilniuje. Schweipolto Fydo apie 1491 m. Krokuvoje išspausdintos keturios knygos kirilišku šriftu buvo parengtos Lietuvoje Soltanų ir Sapiegų aplinkoje, o ne Rusijoje, kaip buvo teigta anksčiau. Deja, pranešėjas nepateikė argumentų šiai nuomonei pagrįsti. Dar keletas knygų buvo parengta tuo pat metu, jos išspausdintos už Lietuvos ribų arba dėl įvairių priežasčių neišvydo dienos šviesos.

Daugelį sudomino Steingrimuras Jonssonas iš Lundo universiteto bibliotekos, padaręs pranešimą "Spausdinta knyga Lietuvoje ir Islandijoje: lyginamasis tyrimas". Atrodo sunku lyginti Lietuvą ir Islandiją. Lietuva nuo seno yra kultūrų kryžkelė, apsupta įvairiakalbių kaimynų, jos sienos amžių būvyje keitėsi – buvusi didžiulė valstybė, ji dabar tėra nedidelis žemės lopinėlis prie Baltijos jūros... Islandija – sala, iš visų pusių nuo aplinkinio pasaulio izoliuota vandenyno... Ir vis dėlto pranešėjas surado daug paralelių tarp dviejų šalių (pirmoji spaustuvė, pirmoji knyga nacionaline kalba, pirmasis Biblijos vertimas į nacionalinę kalbą, pirmasis teisynas ir t.t.).

Iš tikrųjų, tik lygindami savo kultūrą su artimais ar tolimais kaimynais, pastebime bendrų bruožų, randame savitumų. Taip praturtiname ir save, ir kitus.

LITERATŪRA IR MENAS, 1997.11.08, Nr. 45


PaieškaPapildoma informacijaĮ turinį