M. Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejaus emblema

Radvilų rūmai

 Į turinįPapildoma informacijaPaieška


Ketvirtoji Radvilų rezidencija stovėjo senamiesčio centre, Pilies didžiojoje gatvėje, priešais žuvų turgavietę (Lapidea Principum Radiviliorum in circulo fori Piscatorii; vėliau pos. 73). I. Trutnevas. Šv. Nikolajaus palaikų perkėlimo cerkvė prieš rekonstrukciją. 1863Pradžioje šie rūmai priklausė Goštautams, o 1543 m. palikimo keliu atiteko M. Radvilai Juodajam. Šis čia įsteigė pirmąją protestantų koplyčią ir viešąją mokyklą, kuriai vadovavęs Abraomas Kulvietis. Nedidelė, bet puošni koplyčia čia veikė 1561 – 1579 m., bet jos atminimas vilniečių tarpe buvo gyvas iki XIX a. galo. 1899 m., kasant jos vietoje pamatus, rastas lobis – du ąsočiai auksinių ir sidabrinių XVI a. monetų. Koplyčia stovėjo pirmojo kiemo vakariniame kampe. Rūmai turėjo erdvų, į dvi dalis padalinta kiemą, kuris vienu galu rėmėsi į Pilies didžiąją, o kitu – į Bokšto gatvę. XVII a. rūmai vadinosi Vilniaus kaštelionų rūmais, Radvilos už juos mokėjo jėzuitų akademijai po 8 kapas metinių nuošimčių. 1804 m. šiuos rūmus iš Vilniaus kašteliono Motiejaus Radvilos (1749 – 1821) už 10 000 dukatų nupirko Vilniaus universitetas ir įrengė juose klinikas, kurioms vadovavo prof. J. Frankas. Klinikos šiuose rūmuose veikė iki 1842 m. (pagal pJan ze Sliwina [Kirkor A.H.]. Przechadzki po Wilnie...– S.48 – 49.)

<...> Radvilų rūmai vėliau perdirbti į Vilniaus universiteto klinikas. 1834 m. išklotinėje ir 1837 m. architekto Tomo Tyšeckio brėžinyje jo fasadai identiški. Tai buvo kuklus dviejų aukštų, 8 sąramų namas, kuris, kaip rodo 1944 m. J. Kamarausko eskizas, vėliau buvo perstatytas į trijų aukštų pastatą puošniu fasadu su piliastrais per viršutinius du aukštus. Po karo šis namas, kaip ir gretimas, buvo sugriautas ir ligi šiol neatstatytas.<...>

Iš: Vladas Drėma. DINGĘS VILNIUS. V.: Vaga, 1991, 158; 178–181 p.

Paveiksle: I. Trutnevas. Šv. Nikolajaus palaikų perkėlimo cerkvė prieš rekonstrukciją. 1863. Litografija.– Iš P. Batiuškovo albumo. VUB, inv. G – 0019861.

Prieš ją pastatai, kuriuose, pagal V. Drėmą, veikė Abraomo Kulviečio vadovaujama   mokykla (kolegija). Dabar čia atstatomi po karo nugriauti gyvenamieji namai, Didžioji 10.

Atgal į:

Senojo Vilniaus panorama (357 KB failas)
Vilniaus senamiesčio centras (280 KB failas)


PaieškaPapildoma informacijaĮ turinį