Balys Jauniškis. Apie moksleivių piešinių konkursą, skirtą 450 metų knygos sukakčiai

Piešinių konkursas, kurį buvo paskelbęs mūsų žurnalas ir AB Utenos trikotažas, skirtas Pirmosios lietuviškos knygos 450–mečiui, baigėsi. Per tris mėnesius moksleiviai, jų mokytojai galėjo apmąstyti savo sumanymus. "Moksleivio" redakcija, nebūdama labai tikra, jog pavieniai moksleiviai ar vaikų dailės mokyklos, perskaitę apie konkursą (pasirodė, jog dauguma apie jį iš tiesų nebuvo skaitę), tučtuojau puls piešti, papildomai pasiuntė keliasdešimt kreipimųsi į dailės mokyklų direktorius, prašydama paskatinti savo auklėtinius dalyvauti konkurse.

Tikrai nėra paprasta pajudinti žmones kokiam, kad ir menkam, žygiui; nėra paprasta laisvą žmogų raginti padirbėt, kai galima to visai nedaryti; gaila, bet patriotiniai kultūriniai motyvai čia ne ką teveikia; ne vienas dailės mokyklos vadovas teisinosi (motyvavo?), jog tai labai siaura, specifinė, kūrybiškumą apribojanti tema, jog labai tolima epocha, jog mokyklos apipilamos įvairiausių konkursų pasiūlymais ir t.t. O kai kam visa tai atrodė per smulku...

Ir, žinoma, tai kiekvieno valia, teisė, kaip įprasta sakyti, jiems gal geriau matyti. Tai ko gi niurzgam, vos ne kaltinam, kad žmonės taip elgiasi, kad teisinosi ar niekaip nereagavo? Negi iš tiesų tokios ypatingos kultūrinės sukakties paminėjimas daug kam – ne sąmoningas patriotinis aktas?..

Tačiau... Turėtume prikąst liežuvius. Ne viskas buvo kritikuotina, juoda. Konkursas, nors ir ne masiškas, įvyko, o sprendžiant pagal piešėjų fantaziją, išradingumą, kūrinėlių kokybę – ir pavyko.

Redakcijos darbuotojus nudžiugino konkurso pirmoji kregždė – Ukmergės vaikų dailės mokyklos piešinių siunta. Spalvingos akvarelės bylojo apie vaikų požiūrį į knygą. Saulės, paukščiai, net besišypsančios skaitlinės 450 vaikiškai naiviai išreiškė meilę toms baltoms lankoms, juodoms avims, kurias kai kurie piešėjai dar ne taip seniai ir išmoko ganyti. Buvo ir vyresnių moksleivių piešinių su sudėtingesne simbolika. Tai ir pagalvojome: juk puiku, kad, tarkim, aštuonerių metų Algimai Pečiulytei ar kitiems mokyklos lankytojams tapo žinomas Martyno Mažvydo vardas, kad sužinojo, jog jų dabartinių spalvotų gražių "Šaltinėlių" pradžia – prieš 450 metų pirmojoj lietuviškoj knygoj patalpintas elementorius – "mokslas skaitymo rašto". O paskui atskrido aštuoniolikmetės klaipėdietės Jūratės Jankauskaitės piešinys – savotiškas pamąstymas apie pirmąją mūsų knygą, iš kurios šaknų išaugo plačiašakis mūsų kultūros ir literatūros ąžuolas, kurios syvais maitinamės ir mes... (Beje, tai vienas iš nedaugelio individualiai atsiųstų piešinių.) O dar vėliau... Bet užteks pasakoti, kas anksčiau, kas paskui, tik išvardysim mokyklas, atsiuntusias savo piešėjų darbus: Alytaus "Volungės" vidurinė mokykla, Daugų meno mokykla, Druskininkų vaikų dailės mokykla, Mažeikių vaikų dailės mokykla, Šiaulių dailės mokykla, Ukmergės vaikų dailės mokykla, Vilniaus vaikų dailės mokykla, Respublikos vaikų ir jaunimo centras, M. K. Čiurlionio menų galerija. Be abejo, ne visi varžovai lygiaverčiai, ne visi vienodai įdėjo triūso ir fantazijos. Tačiau nuoširdžiai ačiū visiems (bent jau prie kūrinėlių pažymėtiems) mokytojams, paskatinusiems, galbūt aptarusiems su konkurso tema susijusias idėjas, simbolius ir kt. Tai Valentinas Butanavičius (Alytus), Dominika Jachimovič (Lietuvos vaikų ir jaunimo centras), Rima Jomantienė (Daugai), Irena Misevičienė (Ukmergė), Andrius Repšys (Šiauliai), R. Šaliamoras (Vilniaus J. Vienožinskio vaikų dailės mokykla), V. Tamošiūnas (Mažeikiai), Liucija Vrubliauskienė (Druskininkai), Rūta Žukauskaitė (Druskininkai).

Solidžiausiai, rimčiausiai atrodė Šiaulių dailės mokyklos darbai. Pavyzdingai atlikti, kai kurie net įrėminti. Druskininkų vaikų dailės mokyklos moksleiviai pateikė didžiulį pluoštą ekslibrisų, M. K. Čiurlionio menų gimnazija taip pat pateikė tik ekslibrisus.

Galiausiai mūsų žurnalo meninis redaktorius Romualdas Balinskas, užsivertęs malonią gražių darbų naštą, nuvyko į Uteną, į AB Utenos trikotažas, kur su įmonės dailininkėmis dizainerėmis Lina Galiauskiene, Violeta Jurkevičiene, Janina Kaušiniene, Elvyra Mažeikiene, Danute Sidorenko ir Jadvyga Snukiškiene, išsidėlioję visą piešinių margumyną, pareiškė savo ištarmę. Beje, prieš tai atsirado vienas esminis klausimas. Konkurso nuostatuose paskelbtos trys premijos. Bet atrinkti tik tris pačius geriausius – neįmanoma, pabandyk išskirti tą, jeigu ir anas savo meniškumu šaukia: kuo aš prastesnis? Todėl nutarta AB Utenos trikotažas prizams skirtą sumą dalyti didesniam autorių skaičiui. Nuspręsta skirti:

I vieta (150 Lt premija) – Edvardui GRIGUI, 13 m., Šiaulių dailės mokyklos moksleiviui;

II vieta (100 Lt premija) – Andriui TURSKIUI, 15 m., Šiaulių dailės mokyklos moksleiviui ir

Jurgiui PRIMAGOVUI, 13 m., Druskininkų vaikų dailės mokykla;

III vieta (55 Lt premija) – Algimai PEČIULYTEI, 8 m., Ukmergės vaikų dailės mokykla,

Virginijai VILUTYTEI, M.K. Čiurlionio menų gimnazijos VIII kl. moksleivei ir

Justinui ALIŠAUSKUI, 13 m., Druskininkų vaikų dailės mokykla.

Kas toliau? Geriausius piešinius rasite ne viename "Moksleivio" numeryje. Redakcija ketina parengti geriausių piešinių parodėlę ir eksponuoti ją Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. (Simboliška ir gražu: Mažvydo knygai paminėti skirti piešiniai – jo vardo bibliotekoje.) Kaip pasinaudos (ar nepasinaudos) piešiniais AB Utenos trikotažas, dabar dar negalėtume pasakyti. Jei pasinaudos, apie tai papasakosime.