Kitapus Nemuno - dar daug klaustukų

Seimo pirmininkas V. Landsbergis tikisi, jog pavyks pašalinti kai kurias kliūtis, kad Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimas, ypač įamžinant kultūrinį palikimą, "būtų nuoširdus ir vaisingas".

Šeštadienį, lankydamasis Ragainėje (dab. Nemanas, Kaliningrado sr.), Karaliaučiaus krašto lietuvių šventėje, skirtoje pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejui paminėti, V. Landsbergis taip pat susitiko su Kaliningrado srities vadovais. Buvo aptartos kultūrinio palikimo įamžinimo, ten gyvenančių lietuvių švietimo problemos, lietuvių mokyklų plėtimo galimybės.

Susitikime dalyvavo Kaliningrado srities dūmos pirmininko pavaduotojas A. Orlovas, srities gubernatoriaus pavaduotoja I. Kuznecova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovybės Kaliningrade pirmasis sekretorius Aleksiejus Usovas, kiti pareigūnai.

V. Landsbergis stebėjosi, kodėl iki šiol paštas, laiškai, laikraščiai iš Lietuvos arba į Lietuvą keliauja ne tiesiai, o per Maskvą. Pasak Seimo pirmininko, dėl to laikraščių kaina kyla, tai labai nepatogu, prenumeratos nepriimamos ir "visokių labai keistų biurokratinių kliūčių yra sudaryta". Kaliningrado srities vadovai aiškino, kad tai yra Rusijos Fedaracijos centrinės valdžios, jų Ryšių ministerijos, taip pat muitinės taisyklės.

V. Landsbergis sakė, jog Lietuvos Vyriausybė stengsis parodyti daugiau iniciatyvos, kad spredimai būtų randami.

Gera žinia V. Landsbergis laiko tai, kad Karaliaučiaus universitete numatoma pradėti rengti mokytojus lietuviškoms mokykloms. Kaliningrado krašto vadovai teigė, kad čia mažai žinoma apie Vydūną. Tai trukdo įkurti jo muziejų Tilžėje (Sovietske). Iš Vilniaus, pasak jų, neatsiunčiama medžiaga apie Vydūną. V. Landsbergis žadėjo pasidomėti tuo. Tačiau rusų kalba išleista knyga apie Vydūną, kažkodėl nepardavinėjama. "Jeigu iš to tiražo atvežta ir išdalinta žmonėms tik 10 knygų apie Vydūną .o paskui sakoma, kad nėra informacijos, žmonėms neaišku, kas tas Vydūnas, tai yra kažkokie keisti reiškiniai", – teigė V. Landsbergis.

Tai liečia, pasak jo, ir Mažvydo paminklinę lentą. Yra Karaliaučiaus universiteto sprendimas, kad ji būtų įrengta, tačiau ji nepadaryta.

Seimo pirmininkas Eltos korespondentei sakė, kad jam "iškyla labai didelių klaustukų, kodėl viskas taip sunkiai juda". Jis apgailestavo, kad lieka neišspręsta Herkaus Manto žuvimo vietos įamžinimo problema. Jis teigė nežinąs, kodėl reikia skelbti naują konkursą dėl paminklo jam sukūrimo.

ELTA

LIETUVOS RYTAS, 1997.06.30