Pirmosios lietuviškos knygos minėjimas

Pirmajai lietuviškai knygai, kurios autorius – pastorius Martynas Mažvydas, kitų metų pradžioje sukaks 450 metų. Sostinės Menininkų rūmuose pirmosiomis savaitės dienomis įvyko iškilmingas šios lietuvių kultūrai svarbios datos minėjimas.Kaip ir dera tokiems renginiams, buvo skaitomi moksliniai pranešimai, giedamos giesmės, dainuojamos dainos, sakomi gražūs ir iškilmingi žodžiai.

Literatūros tyrinėtojas Albinas Jovaišas kalbėjo apie du idealus, būdingus pirmajai lietuvių inteligentų kartai, kuriai priklausė ir M. Mažvydas, – liuteronybė ir lietuvybė. Nors M. Mažvydas buvo uolus liuteronybės skleidėjas, prelegento nuomone, lietuvybė buvo didesnė jo asmenybės siekių dalis.

Kalbininkas Vytautas Vitkauskas priminė, kad pirmoji lietuviška knyga negalėjo atsirasti tuščioje vietoje,– palyginti su analogiškais kaimyninių tautų leidiniais, M. Mažvydo katekizmas parašytas pakankamai sklandžiais sakiniais, vadinasi, turėjo būti rašytinė tradicija. Kalbininkas džiaugėsi ir M. Mažvydo pastangomis jau pirmajame lietuviškame leidinyje kurti bendrinę kalbą.

"Scenos" leidyklos direktorė Rasa Andrašiūnaitė pristatė naują Justino Marcinkevičiaus "Mažvydo" leidimą. Poetas džiaugėsi šiuo dailiu leidiniu, liudėjo, kad garsiuosius M. Mažvydo akrostichus surado svetimtaučiai tyrinėtojai, kad Vilniuje buvo išleistos baltarusių ir latvių pirmosios knygos, o lietuvių – Karaliaučiuje, atsakė į jam pateiktus klausimus.

Vakarą dabino "Vaidilos" teatro aktoriai, dainininkas Danielius Sadauskas, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios choras. Beje, "Vaidilos" teatre žadama vėl statyti J. Marcinkevičiaus "trijų dalių giesmę", o būsimas Mažvydas – aktorius Algis Latėnas perskaitė keletą pjesės monologų.

LIETUVOS RYTAS, 1996.12.20