Šimtmečiai neištrynė lietuviškų žodžių

Vilnius, sausio 8 d. (ELTA). Pirmoji lietuviška knyga – M. Mažvydo "Katekizmas" – iš Vilniaus universiteto bibliotekos saugyklų keliolikai dienų perkelta į P. Smuglevičiaus salę. Ji yra svarbiausias trečiadienį čia atidarytos parodos eksponatas.

Pati paroda skirta "Katekizmo" 450 metų jubiliejui. Jos atidarymu prasidėjo pagrindiniai jubiliejiniai renginiai. <...>

Parodą atidaręs universiteto rektorius Rolandas Pavilionis pabrėžė, kad M. Mažvydo "Katekizmas" yra bibliotekos – vienos seniausių, kaip ir pats universitetas, saugančios 6 milijonus leidinių, – brangiausias turtas.

"Šiandien atėjome į svečius pas Mažvydą, – sakė rektorius, – kurio nedidelė, vos 79 puslapius turinti knygelė yra ir bus mūsų tapatumo Europos istorijoje atramos taškas. Kuklus savo apimtimi bei išvaizda leidinys taip pat yra pasididžiavimo mūsų kalba ir apskritai kultūra simbolis".

R. Pavilionis prašė šalies vadovų paremti naujosios universiteto bibliotekos pastato projektavimo ir statybos darbus.

Prezidentas Algirdas Brazauskas džiaugėsi, kad lietuviškos knygos jubiliejus plačiai minimas visame pasaulyje. "Norėtųsi, – sakė jis, – kad šią knygą perskaitytų kiekvienas lietuvis". A. Brazauskas pranešė, jog nutarta Prezidentūros lėšomis išleisti "Katekizmą" dabartine rašyba. Jis taps suprantamesnis ir artimesnis kiekvienam žmogui.

Seimo pirmininkas, jubiliejinės komisijos pirmininkas Vytautas Landsbergis padėkojo visiems, kurie padėjo Odesos bibliotekoje išsaugoti šią neįkainuojamą lietuvių kultūros brangenybę, ir tiems, kurie pasirūpino, kad ji būtų perkelta į Vilnių.

Parodos atidaryme kalbėjo Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius, mokslo ir švietimo ministras akademikas Zigmas Zinkevičius. Jame dalyvavo šalyje akredituoti užsienio šalių diplomatai, Seimo ir Vyriausybės nariai, mokslininkai, kultūros darbuotojai.

Parodoje yra apie pusantro šimto eksponatų. Ji atskleidžia spausdintų knygų atsiradimo Lietuvoje prielaidas, Martyno Mažvydo "Katekizmo" atsiradimo aplinkybes. Paroda, pasak parodos organizatorių, iš dalies atskleidžia XVI – XVII amžių Lietuvos kultūros istorija.

Tarp eksponatų yra seniausia šiuo metu Lietuvoje esanti spausdinta knyga "Rabanus Maurus. De sermonum proprietate sive Opus" (Opusai apie visatą), išleista Strasburge 1467 metais. Lankytojai gali pamatyti puošniausią Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išleistą knygą – "Bibliją", knygas iš labai turtingos Didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto bibliotekos, taip pat knygas iš M. Mažvydo asmeninės bibliotekos.

Atskiri šios parodos skyriai skirti parodyti reformacijos ir humanizmo idėjų plitimą Lietuvoje, lietuvių spaudą Mažojoje Lietuvoje ir Karaliaučiuje, kuris tais laikais buvo lietuviškų knygų spausdinimo centras.

LIETUVOS RYTAS, 1997.01.09