Jūratė LAUČIŪTĖ
Pirmajai lietuviškai knygai skirtos parodos Peterburge
Pirmosios lietuviškos knygos jubiliejų specialiais renginiais pažymėjo abi didžiosios Sankt Peterburgo (ir Rusijos) bibliotekos: Mokslų akademijos (BAN) ir Rusijos nacionalinė (RNB), sovietmečiu vadinta Valstybine viešąja Saltykovo-Ščedrino vardo biblioteka. Ta proga kiekvienoje iš jų atidarytos parodos, o bendromis jų darbuotojų, skaitytojų, lietuvių kultūros entuziastų pastangomis surengtas minėjimas, kuriame dalyvavo ir svečias iš Vilniaus universiteto profesorius Bonifacas Stundžia.
RNB savąją parodą pavadino "Lietuviška knyga XVII XX a. Pirmosios lietuviškos knygos "Katekizmo..." 450 metinėms". BAN'e paroda pavadinta kitaip: "XVI XX a. pradžios Litvanika Rusijos mokslų akademijos bibliotekos rinkiniuose". Kad ši paroda būtų susijusi su M. Mažvydu ir lietuviškos raštijos istorija, nebuvo žymu nei iš pavadinimo, nei iš parodos turinio. Tarp eksponuojamų knygų tebuvo vos dvi lietuvių kalba: M. Mažvydo "Katekizmo..." 1947 metų leidimas ir M. Daukšos "Postilės..." 1926 metų leidimas. Atidarydama parodą Retų knygų sektoriaus vedėja J. Saveljeva paaiškino, jog parodai buvo atrinktos knygos "išspausdintos Vilniuje ir Lietuvoje". Todėl šalia "Lietuvos Statuto", A. V. Kojelavičiaus "Historiae Litvanae" ir kitų knygų, kur viena ar kita proga minimas Lietuvos vardas, istorija, pateikiami Europos žemėlapiai su juose pažymėta Lietuvos teorija, atsidūrė ir daugybė kitų leidinių, kuriuos su "Litvanika" siejo nebent jų spausdinimas Vilniuje, kaip, pvz., baltarusio Francisko Skorinos leidiniai, atskirame parodos stende, pavadintame "Lietuviška knyga vaikams", tebuvo tik XVIII XIX a. leidinukai lenkų kalba, išspausdinti Vilniuje.
Kitokia ir forma, ir turiniu buvo paroda Nacionalinėje bibliotekoje (RNB). Ten irgi nebuvo išvengta knygų lietuvių kalba mišinio ir nelietuviškų knygų, išleistų Lietuvoje", bet joje viešpatavo Lietuviška knyga nuo seniausių šioje bibliotekoje saugomų XVII a. leidinių (pvz., 1629 m. išleistų K. Sirvydo "Punktai sakymų...") iki naujausių šių dienų reklaminių bukletų, meno ir fotoalbumų. Parodos lankytojus apgaubdavo lietuviškos raštijos aura, kuri ypač daug bylojo parodą aplankiusiems Peterburgo lietuviams. Čia buvo lietuviškų knygų, išleistų Karaliaučiuje ir Tilžėje, Vilniuje, Kėdainiuose ir Kaune, Bostone ir kitose JAV lietuvių leidyklose. Buvo ir istoriniu kuriozu tapusių XIX a. knygų lietuvių kalba, tačiau išspausdintų rusiškomis raidėmis.
Abi parodos išvydo pasaulį Peterburgo lietuvių dėka: Nacionalinėje bibliotekoje lietuviškąją tematiką "šefuoja" tos bibliotekos darbuotojas Sergiejus Žemaitis, o BAN'e bibliotekos Tarptautinių knygų mainų skyriaus vedėja Onutė Lapėnaitė.
LIETUVOS AIDAS, 1997.03.05, Nr. 44