LIETUVININKŲ ŽODIS

Ištrauka iš knygos Lietuvininkų žodis,  478 - 485 pusl.:

Zigmas ZINKEVIČIUS

LIETUVIŲ KALBA RYTPRŪSIUOSE

<....>. Dar liūdnesnis likimas lietuvių kalbą ištiko Rytprūsiuose, t.y. toje Mažosios Lietuvos dalyje, kuri po I pasaulinio karo liko Vokietijos valdžioje. Hitlerininkai ją brutaliai naikino. Karui baigiantis daug Rytprūsių gyventojų pasitraukė į Vokietijos gilumą. Tačiau ne visi. Buvo tokių, kurie tikėjosi, kad kraštą prijungus prie sovietinės Lietuvos bent lietuviai nebūsią persekiojami. Bet to neįvyko. Stalinas nedarė skirtumo tarp lietuvių ir vokiečių. Prasidėjo teroras: žmonės buvo vejami iš gimtųjų namų, be teismo žudomi. Vykdytas genocidas. Ieškodami išsigelbėjimo daugelis bėgo į sovietinę Lietuvą. 1944 m. rudenį – 1945 m. pavasarį vakarinėje Lietuvos SSR dalyje susikaupė daugybė elgetaujančių Rytprūsių gyventojų, daugiausia moterų su mažais vaikais ir invalidų senelių. Daug jų kalbėjo lietuviškai, bet buvo ir silpnai suprantančių, beveik ar net visai nesuprantančių. Nors bolševikai draudė, žmonės stengėsi padėti nelaimingiesiems. Sovietinė valdžia suaugusius greit išgaudė. Gabeno į Vokietiją arba trėmė į Sibirą, kur beveik visi žuvo. Motinos palikdavo vaikus lietuviams auginti. Ir šie augino. Po 40 metų "vokietukai" ėmė ieškoti savo brolių, seserų, giminių.

Pačiuose Rytprūsiuose autochtonų, galima sakyti, neliko. Kraštas, išskyrus Lenkijai atitekusią vakarinę dalį, buvo prijungtas prie Rusijos Federacijos, nors su ja nieko bendra neturėjo, net teritorijos nesusisiekia. Taip didelė Rytprūsių dalis tapo Rusijos kolonija. Lietuva neteko 700 metų trukusios kaimynystės su vokiečiais ir atsidūrė slavų apsuptyje.

Kremliaus valdovai Rytprūsius apgyvendino rusais. Kėlėsi žmonės iš Smolensko, Voronežo, Oriolo ir kitų sričių. 1946 m. pabaigoje jau buvo perkelta apie 12 tūkst. šeimų. 1988 m. krašte gyveno per 800 tūkst. žmonių, daugiausia rusų. Jiems buvo kalamas į galvą absurdas, esą Rytprūsiai – tai nuo amžių rusų ar bent slavų žemė. Be kita ko, taip parašyta ir 1953 m. išleistoje Didžiojoje sovietinėje enciklopedijoje. Atsirado net disertacijų, kurių autoriai stengėsi įrodyti, kad senieji prūsai esą buvo vos ne rusai.

Kad Rytprūsiai atrodytų rusiškesni, pakeitė vietovardžius. Miestai, miesteliai ir smulkios gyvenvietės gavo rusiškus pavadinimus, dažnai padarytus iš bolševikų veikėjų, kariškių, net caro generolų pavardžių. Nelaimingojo krašto vardynas patyrė pačią didžiausią metamorfozę. Lietuviški gyvenviečių pavadinimai, pvz., Būdviečiai, Gavaičiai, Girėnai, Kalnininkai, Kraupiškas, Lazdynai (Lazdėnai), Mielaukiai, Mielkiemis, Papelkiai, Pilkalnis, Pilipėnai, Skaisgiriai, Stalupėnai, kuriuos vokiečiai buvo apvokietinę į Budwehten, Gawaiten, Girrehnen, Kalninghen, Kraupischken, Lasdehnen, Mehlauken, Mehlkehmen, Popelken, Pillkallen, Pilluponen, Gr. Skaisgirren, Stalluponen ir tik 1938 m. pakeitę vokiškais pavadinimais Altenkirch, Herzogsrode, Guldengrund, Herdenau, Breitenstern, Haselberg, Liebenfelde, Birkenmuhle, Marthausen, Schlossberg, Schlossbach, Kreuzingen, Ebenrode, dabar virto rusiškais Malomožaiskojė, Gavrilovo, Grivino, Prachladnojė, Uljanovo, Krasnoznamensk, Zalesjė, Kalinino, Vysokojė, Dobrovolsk, Nevskojė, Boljšakovo, Nesterov ir pan. Stalinistai nepaliko nė vieno lietuviško ar bent baltiško pavadinimo senoje baltų žemėje, nors čia pat kaimynystėje buvo sovietinė baltų respublika – Lietuva. Elgtasi taip, lyg rusai būtų čia atradę negyvenamą žemę, neturėjusią jokios istorijos, ir tą žemę būtų reikėję pavadinti "atradėjų" vardais. Nepaisyta jokio kultūrinio palikimo. Viso pasaulio baltistams žinomi Pabėtai (Pobethen), kur gyveno ir dirbo prūsų III katekizmo vertėjas Abelis Vilius, virto Romanovo, o genialiojo lietuvių rašytojo Kristijono Donelaičio Tolminkiemis – Čistyje Prudy. Rusiškais tapo net vandenvardžiai (retas atvejis pasaulio istorijoje): Aismarės (Frisches Haff) virto Vislinskij zaliv, Alna – Lava, Ameta – Strogovka, Gilija – Matrosovka, Nemunynas – Zlaja, Rominta – Krasnaja, Skirvytė – Severnaja ir t.t. Taip buvo sunaikinti šimtmečiais čia gyvenusių žmonių pėdsakai. Ir visa tai padarė ne kryžiuočiai ar kokie Vakarų grobikai, bet "vyresnieji broliai", savo elgesiu pralenkę hitlerininkus (šie 1938 m. buvo pakeitę tik 56,7 % viso vardyno). Beje "vyresniojo brolio" pavyzdžiu vietomis pasekė ir lenkai, gautoje Rytprūsių dalyje taip pat kažkiek keitę lietuvišką (baltišką) vardyną, plg. metamorfozę Degučiai ® Degucie ® Makow, Galviečiai ® Galviecie ® Duza Wies, Kiekskiemiai ® Kiekskiejmy ® Zielonka, Pluškiemiai ® Pluszkiejmy ® Placka...