Petras DINIUS

SEPTYNIOS DIENOS

Į turinįPapildoma informacijaPaieška


Valstybinėje Prūsijos kultūros palikimo bibliotekoje Berlyne gegužės 15 d. įvyko 83-ioji baltistų konferencija. Tokius renginius, turinčius gražią istoriją ir turtingą patirtį, dukart per metus organizuoja Berlyno baltistų sambūris. Jam priklauso ne vien Vokietijos sostinės, bet ir kitų miestų mokslininkai, menininkai, kurie domisi Lietuvos, Latvijos ir istorinės Prūsijos istorija. Konferencijose pranešimus skaito tiek sambūrio dalyviai, tiek ir kviesti autoriai iš kitų šalių. Dažniausiai jie yra žymūs baltistikos tyrinėtojai, rašytojai ir kultūros veikėjai.

Pirmosios lietuviškos knygos 450-ųjų metinių atskambiams buvo skirta nemaža 83-iosios baltistų konferencijos laiko. Pagrindinį pranešimą “Martyno Mažvydo giesmynas ir dvasinės giesmės” padarė svečias iš Italijos, Parmos universiteto profesorius Guido Michelini’s. Autorius, daugiausia dėmesio skyręs giesmių tekstų ir melodijų kilmei, teigė, kad jų pagrindinis šaltinis buvo Martino Lutherio kūryba. G. Michelini’s paneigė kai kurių lietuvių tyrinėtojų tvirtinimą, jog M. Mažvydo giesmės esančios liaudiškos. Klausimai pranešėjui, pateikti konferencijos dalyvės dr. Gertrūdos Bence iš Halės, ką tik “Knygotyros” 25 (32) tome paskelbusios išsamų darbą “Pirmojo lietuviško giesmyno tekstai šiandieninių tyrinėjimų šviesoje”, sukėlė diskusijas. Ji siūlė M. Mažvydo giesmių ištakų ieškoti ir kituose šaltiniuose, patyrinėti XVI amžiaus pirmosios pusės bažnytinę muziką Karaliaučiuje.

Prof. Friedhilde Krause, žymi vokiečių bibliotekininkė ir bibliografė, išsamiai aptarė pirmosios lietuviškos knygos sukakčiai skirtus knygotyrinius renginius ir leidinius: tarptautinę mokslinę konferenciją Vilniuje (1997), iš UNESCO būstinės į Berlyną perkeltą senųjų Lietuvos leidinių parodą, parengtą Vilniaus universiteto bibliotekos (1998), knygos istorijai skirtus lietuvių autorių veikalus, puošnius parodos katalogus, “Knygotyros” enciklopedinį žodyną, mokslo darbų “Knygotyra” tomą. Visi šie leidiniai buvo parodyti, ir nemaža baltistų panoro juos įsigyti.

Konferencijoje taip pat kalbėta kitomis temomis: apie senovės lietuvių deivių Žemynos ir Giltinės vardų kilmę (pranešėjas prof. R. Eckertas), vokiečių ir lietuvių kultūros mainų spartinimą (muzikologė dr. K. Rebling), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės feodalinę didybę (dr. G. Vasilewitschius), šimtmečio sukakties proga prisiminta latvių rašytoja Zenta Maurina (L. Wuss-Mundeciema), 95-mečio – vokiečių baltistas ir slavistas Viktoras Falkenhahnas (prof. F. Krause). Renginio pabaigą papuošė D. Poškos poemos “Mužikas Žemaičių ir Lietuvos” skaitymas. Ji skambėjo lietuvių, italų ir vokiečių kalbomis. Itališkai D. Pošką skaitė G. Michelini’s, rengiantis poemos vertimą spaudai. Tiesa, klausytojus kiek nustebino seno, stalininio “Mužiko Žemaičių ir Lietuvos” leidinio pratarmės emocingi, kritiški vertėjo komentarai. Tai vis dėlto nelabai aktualu, nes šiandien Lietuvoje yra geresnių poemos leidinių bei komentarų. Šiaip ar taip, tiems skaitytojams, kuriems sukaktys ir Giltinės vardo kilmė mažiau rūpi, D. Poškos skaitymas tapo įdomiausia konferencijos programos dalimi.

Kita vokiečių baltistų konferencija įvyks metų pabaigoje. Atrodo, ji turi gražią ateitį: renginį rengia Greifsvaldo universiteto Baltistikos institutas ir Berlyno miesto mokslo ir kultūros reikalų senatas, nestokojama pačių baltistų iniciatyvos. Konferencijos atidarymo metu sveikinimo žodį taręs Lietuvos ambasados Berlyno skyriaus vedėjas dr. J. Galginaitis pakvietė baltistus ateityje burtis ir po naujosios ambasados stogu. Tiesa, ją dar reikia pastatyti.

LITERATŪRA IR MENAS, 1998.05.20, Nr. 25


PaieškaPapildoma informacijaĮ turinį