Pokalbis su prof. Zigmu ZINKEVIČIUMI
Pokalbis su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministru, įžymiu kalbininku prof. Zigmu ZINKEVIČIUMI vyko pasibaigus pasaulio lietuvių Dešimtajam mokslo ir kūrybos simpoziumui Čikagoje, skrendant iš Kopenhagos į Vilnių
1. Martyno Mažvydo Katekizmo jubiliejaus metais
Ilgas kelias į Mažvydą
M.L. Gerbiamas Ministre, Jums, kaip lietuviui, Dešimtasis mokslo ir kūrybos simpoziumas Čikagoje tikriausiai suteikė daug jaudinančių akimirkų? O kaip mokslininkui?
Z. Zinkevičius. Kaip ir visuose simpoziumuose, baltistų konferencijose, apskritai visose tarptautinėse konferencijose, daugiausia naudos teikia susitikimai su mokslininkais. Atnaujini pažintis, susipažįsti su naujais žmonėmis, sužinai, kas ką dirba visa tai naudinga. Čikagoje daugiausia bendravau su JAV lietuviais. Daugelį jau anksčiau pažinojau, o dabar buvo gera proga vėl su jais susitikti.
Didelį įspūdį paliko 1941 m. sukilimui bei rezistencijai Lietuvoje skirta sesija. Juk daugiausia ir galime sužinoti iš tų žmonių, kurie tame sukilime dalyvavo, patys vadovavo sukilimui. Tuo minėtas renginys ir turi didelės reikšmės. Matote, aš pats tyrinėdamas lietuvių kalbos istoriją 1941 m. sukilimo beveik nenagrinėjau, nes tai trumpas epizodas, kalbos istorijai neturėjęs reikšmės.
Pirmą kartą Čikagoje lankiausi 1985 m. Penktajame mokslo ir kūrybos simpoziume. Po to simpoziumuose dalyvavau Lietuvoje. Tad man ne naujiena. Dešimtasis simpoziumas ypatingas gal tuo, kad daugiausia pranešimų skaitė būtent aktyviausieji iš Lietuvos. Antai 1985 m. iš Lietuvos aš buvau vienintelis. Be to, pastarasis simpoziumas dar ir tuo išskirtinis, jog susietas su Martyno Mažvydo Katekizmo 450-mečiu. Man pačiam teko skaityti pranešimą Martyno Mažvydo kalbos ištakos.
M.L. Kokia vieta Jūsų moksliniuose tyrinėjimuose tenka Mažvydianai?
Z. Zinkevičius. Žymi vieta M. Mažvydą esu tyręs daug, labai daug. Jau septintojo dešimtmečio viduryje pradėjau tyrimų ciklą, mėgindamas nustatyti mūsų senųjų raštų autorių kilimo lokalizaciją. Apie tuos autorius žinome labai mažai, o dažniausiai nieko nežinome. Nėra paprasta nustatyti ir M. Mažvydo kilimo vietą. Todėl labai intensyviai tiriama jo raštų kalba. Pradėjau nuo lengviau lokalizuojamų autorių, tokių kaip, pavyzdžiui, 1605 metų Katekizmo anoniminis autorius.
Paskui ėmiausi Merkelio Petkevičiaus, 1598 m. Vilniuje išspausdinusio Lenkišką ir lietuvišką katekizmą pirmąją evangelikų reformatų knygą Didžiojoje Lietuvoje. Tai ilga istorija ir apie tai reikėtų kalbėti atskirai.
O Martyną Mažvydą palikau pabaigai, nes tai itin kietas riešutas. Apie šio autoriaus kilmės vietas buvo paplitusios labai prieštaringos nuomonės beveik kiek autorių, tiek nuomonių.
Tik aštuntojo dešimtmečio pabaigoje baigiau tyrinėti nustačiau Mažvydo galimas kilimo vietas. Išskyriau jo kalbos įvairiakilmius elementus ir parašiau didelę studiją bene į penkis žurnalo Baltistica numerius spausdinta trejus metus.
Vėliau rašydamas Lietuvių kalbos istorijos 3 tomą iš naujo turėjau viską peržiūrėti, nes reikėjo priderinti schemas, visus duomenis. Tame tome jau yra didokas skyrius apie M. Mažvydą.
Paskui rašydamas vadovėlį studentams (išėjo 1997 m.), vėliau anglišką Lietuvių kalbos istorijos variantą, vis grįždavau prie M. Mažvydo, kai ką tekdavo iš naujo patikrinti.
Ar M. Mažvydo Katekizmo 450 metų jubiliejus neprivertė kai ko iš naujo įvertinti?
Jubiliejiniai metai mano M. Mažvydo studijas nukreipė kita linkme. Teko ieškoti M. Mažvydo kalbos ištakų. Viso to, ką skaičiau M. Mažvydui skirtoje paskaitoje Dešimtajame mokslo ir kūrybos simpoziume Čikagoje, Lietuvių kalbos istorijoje nerasite. Tai naujais tyrinėjimais parengta paskaita.
Ar tai naujas žingsnis Mažvydianoje? Kiek jis originalus?
Naujas ir originalus, nes niekas nėra tyręs, kokią įtaką M. Mažvydui galėjo turėti rankraštinė ikimažvydinė raštija. Turime lietuviškų įrašų, trumpų tekstelių, gerokai senesnių ir už M. Mažvydo. Tad lietuvių kalbos istoriją galime nukelti gerokai toliau į praeitį.
Senųjų tekstų tėra tik atskiros nuotrupos, pavieniai įrašai?
Žinoma, nuotrupos, nedideli įrašai, teksteliai ne kiekis svarbu, o pats tekstas. Be to, nėra abejonės, kad lietuviškai buvo rašoma ir gerokai anksčiau, ko gero, nuo karaliaus Mindaugo laikų. Tai labai svarbu.
Siekdami gyvesnio pokalbio pamėginkim atsakyti: kodėl taip svarbu nustatyti, iš kur kilo M. Mažvydas? Jeigu Homerą savinosi daugelis Senovės Graikijos miestų, tai gal ir Mažvydas tegu būtų visų lietuvių? Ar taip jau svarbu, iš kur jis buvo kilęs: iš žemaičių, rytų aukštaičių ar, tarkime dzūkų?
Pirma, tai labai vertinga istorinei dialektologijai ir kalbos istorijai. Jei nustatome, iš kur kilęs M. Mažvydas, tada jo Katekizmo kalbą galime lyginti su dabartine to krašto žmonių kalba. Matydami, kas ir kaip pakito, gauname labai daug vertingos medžiagos kalbos istorijai.
O dar svarbiau, jeigu nustatytume, kad ir prieš M. Mažvydą jau vartota lietuvių raštija, jau buvo šia kalba rašoma.
Čikagoje leidžiamame Draugo laikraštyje radau žinią, kad JAV Kongreso bibliotekoje yra 13 įvairių autorių knygų apie Martyną Mažvydą. Gal sulauksime ir keturioklitosios prof. Zigmo Zinkevičiaus knygos?
Tai kad pakankamai prirašiau. Dar vieną atskirą knygą ar verta?
MOKSLO LIETUVA , Nr. 1 (159), 1998 m. sausio 10 d.