Juozas ELEKŠIS

Vilnius buvo ne kultūros užkampis, o vienas iš centrų

 

Vilniaus universitete vyko tarptautinė knygotyros konferencija, skirta LIETUVIŠKOSIOS KNYGOS 450 METŲ sukakčiai paminėti. Leidžiant lietuviškas knygas ypatingai svarbų vaidmenį suvaidino dvi sostinės – Vilnius ir Karaliaučius. Šiuose miestuose beveik vienu metu buvo įsteigtos spaustuvės ir pradėta leisti knygas. Po to spausdintas žodis sklido po visą Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę ir kaimyninėse šalyse. Knygos ugdė tautinį savitumą, dorovę, spartino švietimo, mokslo ir kultūros pažangą. Vilniuje, Kėdainiuose, Gardine knygos ir periodinė spauda buvo leista ne tik lietuvių ir lenkų, bet ir estų, latvių, vokiečių, žydų, rusų, gudų kalbomis. Panašiai knygos buvo leidžiamos ir Karaliaučiaus, Tilžės, Klaipėdos, Rygos, Tartu, Talino spaustuvėse. Baltijos šalių knygos labai panašios savo istorija, turiniu, paskirtimi, architektonika.

Konferencija Vilniuje – ne pirmoji, skirta lietuviškos knygos sukakčiai. Pernai Liubeke įvyko tarptautinė konferencija "Vokiečių-lietuvių knygos ryšiai per 450 metų". Vėliau apie lietuvišką raštiją perskaityta daug pranešimų įvairiose šalyse. Tarptautinė knygos konferencija Vilniuje surengta pagal sukakties minėjimo valstybių programą. 1995 m. patvirtinta programa rengta beveik dešimtmetį. Joje numatyta išleisti M. Mažvydui ir pirmajai lietuviškai knygai skirtą darbų rinkinį, M. Mažvydo raštų žodyną, kitus leidinius. Pirmą kartą numatoma išleisti elektroninę knygą apie M. Mažvydą ir pirmąją lietuvišką knygą. Programoje numatyta išleisti daug lituanistikai skirtų knygų. Daugelį jų jau buvo galima įsigyti konferencijos metu. Labiausiai buvo perkamas knygotyros žodynas.

Konferencijos dalyvius pasveikinęs Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis pasakė, kad pirmoji knyga Lietuvoje išleista ne lietuvių kalba, bet ji buvo lietuviška savo dvasia.

Kaip teigė Vilniaus universiteto profesorius, Knygotyros katedros vedėjas Domas Kaunas, universitete dirba apie 1500 mokslininkų, rašančių didžiąją mokslo knygą. Pranešėjas pasidžiaugė, kad lietuviškosios knygos minėjimas įtrauktas į svarbiausių 25 šių metų UNESCO darbų sąrašą. Lietuva pakviesta organizuoti tam skirtą parodą.

Į konferenciją susirinkę mokslininkai dirbo plenariniame posėdyje ir knygos istorijos, šiuolaikinių knygininkystės problemų sekcijose.

Profesorius Domas Kaunas "Mokslo Lietuvai" papasakojo, kad konferencija vyko sėkmingiau nei tikėtasi. Atvyko visi laukti mokslininkai. Tik du pranešėjai – vienas iš Krokuvos, kitas iš Jeruzalės dėl įvairių priežasčių nedalyvavo, bet pasirūpino, kad jų pranešimai būtų atsiųsti ir perskaityti konferencijoje. Konferencijoje skaityti pranešimai bus paskelbti Vilniaus universiteto mokslo darbų tęstiniame leidinyje "Knygotyra".

Profesorius ypač atkreipė dėmesį į pranešimą apie Vilniaus žydų spaustuvių istoriją. Jį parengė Menachem M. Feldmanas iš Judaistikos studijų instituto Jeruzalėje. Šis pranešimas svarbus tuo, kad lietuviams dėl rašto ypatybių judaistika buvo neprieinama. Pranešime išanalizuota, kas mūsų šalyje judaistikoje išleista, kas iš mūsų žemės pasakyta pasauliui. Profesoriui taip pat įsiminė dr. Aušros Navickienės ir Janet Zmroczek pranešimas apie lietuviškų knygų rinkinį Britų bibliotekoje. Dabar įrodyta, kad mūsų knyga plito pasaulyje ir mes nebuvome kultūros užkampis. Vienas Kopenhagos kolekcionierius savo laiku lituanistikos knygų turėjo daugiau nei Vilniaus akademija.

"Mokslo Lietuva" pakalbino ir Vilniaus universiteto direktorę Birutę Butkevičienę. Pasak direktorės, M. Mažvydo metai prasidėjo metų pradžioje ir šis renginys – vienas iš paskutiniųjų. Ji pabrėžė, kad vienas renginių ypač svarbus – per Lietuvą keliauja senų leidinių paroda. Joje 90 senų knygų. Paroda, prieš tai pabuvusi Tartu ir Berlyne, keliaus į Paryžių, į UNESCO renginį. Mūsų senosios knygos pirmą kartą bus įrašytos į Sideroną. Gauta UNESCO finansinė parama. Direktorė, išklausiusi pranešimų, išskyrė dr. Gertrud Bense (Vokietija) pasisakymą, kuriame pirmą kartą taip moksliškai buvo palyginti vokiečių ir lietuvių giesmynai.

Pasidomėjus, ar tiesa, kad konferencijoje minėtas universiteto bibliotekoje esantis M. Mažvydo katekizmo egzempliorius, Odesoje buvo naudojamas mokantis kalbos, direktorė pasakė, kad taip ir buvo. Kuomet gavome nepaprastai svarbią žinią, jog vienas katekizmo egzempliorius yra Odesoje, ir kai susitarus L. Vladimirovas pasiuntė žmogų jo paimti, paaiškėjo, kad katekizmą buvo išsinešęs žmogus, kuris mokėsi lietuvių kalbos.

Apie konferenciją gerai atsiliepė ir Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų Kauno filialo socialinių mokslų daktarė Julija Čepytė. Ji papasakojo apie gerus ryšius su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Universiteto studentai dažnai laimi konkursus ir išvažiuoja mokytis arba stažuotis į užsienį.

Kaip pasakė prof. D. Kaunas, konferencijoje buvo tik vienas nesklandumas – nepavyko per trumpą laiką gauti vizų dalyvių išvykai į Ragainę ir Tilžę. Tačiau svečiai aplankė Jankaus spaustuvę, pirmo Šilutės knygyno pastatą, I. Simonaitytės pamėgtas vietas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejų Klaipėdoje, Ventės ragą. Kai kurie pranešimai iš konferencijos numatomi spausdinti ir "Mokslo Lietuvoje".

MOKSLO LIETUVA, 1997.10.08