Daiva NARBUTIENĖ

JANO SEKLUCJANO KATEKIZMAS LIETUVOJE

Į turinįPapildoma informacijaPaieška


 1997 metų vasarą Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Retų spaudinių skyriaus bibliotekininkė Daiva Baniulienė, tvarkydama knygas, gautas iš rezervinio bibliotekos fondo, aptiko labai seną ir reikšmingą knygą – Jano Seklucjano parengtą katekizmą lenkų kalba Katechismu text prosti dla prostego ludu [1]. Ši nedidelio formato 16 puslapių knygelė "slepiasi" konvoliute tarpkitų penkių vėliau išėjusių leidinių, surištų į vieną pirmoje šio amžiaus pusėje. Apie tai liudija gana paprasta įrišimo technika ir marmurinio popieriaus viršeliai. Naujieną apie radinį D. Baniulienė paskelbė 1997 m. rugpjūčio 20 dieną dienraštyje "Lietuvos aidas", žurnale "Tarp knygų" [2]. Informacija buvo paskelbta Lietuvos televizijos kanalais.

Lenkų raštijos veikėjo, protestantiškos literatūros leidėjo Jano Seklucjano (apie 1510 – 1578) parengtas katekizmas iš tikrųjų išėjo 1544 m. pabaigoje, tačiau antraštiniame knygos lape nurodyti 1545 m. Ši knyga svarbi ne tik lenkų raštijos istorijai, bet ir lietuviškajai spaudai. Norvegų kalbotyrininkas Ch. Stangas išaiškino, jog pirmosios spausdintos knygos lietuvių kalba vienas iš pagrindinių šaltinių – būtent šis J. Seklucjano katekizmas [3]. 1547 m. toje pačioje H. Weinreicho spaustuvėje šviesą išvydo pirmoji lietuviška knyga – Chatechismusa prasty szadei, makslas skaitima raschta yr giesmes... Šios mokomosios knygos lietuvių kalba autorius – Martynas Mažvydas (apie 1510 – 1563). Lietuvių pastorius M. Mažvydas, rašydamas vieną iš knygos dalių – katekizmą, taip pat naudojosi ir J. Seklucjano varžovo Jano Maleckio 1546 metų lenkiškuoju katekizmu.

Gimęs Bydgoščiuje, 1536 – 1538 m. studijavęs Leipcigo universitete, po to pamokslavęs Poznanėje, 1543 m. J. Seklucjanas atvyksta Karaliaučiun, kur, globojant Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui Branderburgiečiui, imasi aktyvios leidybinės veiklos lenkų kalba: parengia ir išleidžia pirmuosius protestantiškus veikalus lenkų kalba – giesmyną (1547), Naująjį Testamentą (1551 – 1553), postilę (1556). J. Seklucjano – autoriaus ir leidėjo – bibliografiją sudaro 27 pozicijos [4]. Karaliaučiuje jis artimiau susipažįsta ir su lietuviškos raštijos veikėjais: Abraomu Kulviečiu, Stanislovu Rapolioniu. Pastarasis ypač rėmė kūrybinį J. Seklucjano darbą. Savo laiške, rašytame 1545 m. sausio 4 d. teologijos daktarui, Pamedės vyskupui Pauliui Speratui, Stanislovas Rapolionis aiškiai parodo draugišką nusistatymą lenkiškojo katekizmo autoriaus atžvilgiu: si quis ausus fierit Seclutiani catechismum calumniari, ego, quantum possum, defensurus sum, quod sciam illum hominem propriis sumptibus, tamen tantum, ut prosit suis, laborare [jeigu kas nors išdrįs šmeižti Seklucjano katekizmą, aš, kiek galėsiu, jį ginsiu, nes žinau, jog tas žmogus darbuojasi savo lėšomis ir tik norėdamas padėti saviesiems] [5].

Iš tikrųjų J. Seklucjano katekizmas buvo smarkiai kritikuojamas už teksto kalbą ir stilių. Pačiu aršiausiu jo kritiku ir varžovu buvo kitas lenkų protestantiškos literatūros rengėjas ir leidėjas Janas Maleckis (apie 1490 – 1567), pritarimo sulaukęs iš jau minėto Pamedės vyskupo P. Sperato. Šis egzempliorių su raudonu rašalu atliktais J. Maleckio pataisymais nusiuntė S. Rapolioniui, [6] palydėdamas tokiais laiško, rašyto 1545 m. gegužės 1 d., žodžiais: mitto hic una Seclutiani catechismum, adhibita lima quorundam Polonicorum nostrorum parochorum, quos vocat, et manus quidem mea est [čia siunčiu Seklucjano katekizmą su kai kurių mūsų lenkų klebonų, kurie tomis klaidomis piktinasi, taisymais, šis tas yra pridėta ir mano ranka] [7].

Lenkų senosios raštijos tyrinėtojas Stanislovas Rospondas teigia, jog 1545 m. J. Seklucjano katekizmo egzempliorius su J. Maleckio pataisymais prieš karą buvęs Prūsijos valstybiniame archyve Karaliaučiuje (Preussisches Staatsarchiv in Königsberg) [8]. Tą patį egzempliorių mini ir vokiečių mokslininkas Friedrichas Wilhelmas Neumannas savo 1941 m. išleistoje studijoje. Tačiau pastarasis dar nurodo ir knygos saugojimo šifrą – Nr. 784 II, ir tą aplinkybę, jog Katechismu text prosti įrištas vienan konvoliutan su kitomis XVIII ir XIX a. knygomis [9].

Į Lietuvos Mokslų akademijos biblioteką J. Seklucjano katekizmas bus patekęs po Antrojo pasaulinio karo surengtų ekspedicijų į sugriautą Karaliaučių, iš kur buvo pargabenta nemažai vertingų rankraščių ir spaudinių. Pastaraisiais metais atidžiai peržiūrimas rezervinis bibliotekos fondas pateikė išties malonią staigmeną. Taigi 1545 m. lenkiškasis katekizmas, įrištas kartu su G.E.S.Hennigo pamokslo Predigt bei dem wieder erneuerten Gottesdienst in der Lobnichtschen Pfarr-Kirche... (Königsberg, [1808]) dviem egzemplioriais ir to paties autoriaus parengta knyga Feier des ersten Januars 1801 in der Kirche zu Schmauch... (Elbing, [1801]) bei dviem XVIII a. knygomis: Vermehrtes Verzeichniss der Jubellehrer lateinischer Schulen... (Königsberg, 1782) ir G. Ch. Pisanskio parašyta Ein Paar Anmerkungen uber das Schreiben des ... D. Stark ... (Königsberg und Weymar, 1782). Ant konvoliuto nugarėlės likusi lipdės dalis su skaičiais 78, apačioje – II. Galima manyti, jog nuplyšusi lipdės dalis buvo su F.W. Neumanno nurodytu skaičiumi – 4. Be to, ir knygoje išlikę antspaudai liudija apie tą pačią visų nurodomą saugojimo vietą – Preussisches Statsarchiv in Königsberg. Deja, ilgi amžiai ir ne itin palankios saugojimo sąlygos smarkiai išblukino ranka atliktus įrašus. Šiandien mes galime virš antraštės įskaityti SIMPLEX TEXTUS, [14] p. viršutinėje eilutėje nubrauktas spausdintas žodis iest ir užrašyta będzie. Šiuos pataisymus nurodo ir F.W. Neumannas [10]. Tačiau iš kitų gausių pataisymų yra likusios vos įžiūrimos, nuo drėgmės išsiliejusios rašalo žymės.

Jubiliejiniai pirmosios lietuviškos knygos metai iškrėtė malonią staigmeną, ištraukdami į dienos šviesą unikalų leidinį, kuris pusei amžiaus buvo prapuolęs iš raštijos tyrinėtojų akiračio. Galimas dalykas, kad būtent šį egzempliorių prieš daugiau nei keturis šimtus penkiasdešimt metų vartė vienas iš pirmosios lietuviškos bendraautorių – Stanislovas Rapolionis.

Dabar J. Seklucjano katekizmas saugomas Lietuvos MA bibliotekos Retų spaudinių skyriuje
(saugojimo šifras – L – 16/61) ir laukia savo skaitytojų.

 

Bibliografinės nuorodos:

  1. Seklujan, Jan. Katechismu text prosti dla prostego ludu. – W Krolewczu, 1545. – [16] p.: frontisp.; 95 x 168 mm – Kn. gale: W Pruskim Krolewczu wycisniona w drukarni Jana Weynreicha.
  2. Baniulienė, Daiva. Surasta Mažvydo amžininko knyga // Tarp knygų. – 1997. – Nr. 10. – P. 16 – 17.
  3. Stang, Christian. Die Sprache des litauischen Katechismus von Mažvydas. – Oslo, 1929. – P. 5 –16.
  4. Seklujan, Jan. Wybor pism /Oprac. S. Rospond. – Olsztyn, 1979. – P. LXIII – LXVI.
  5. Stanislovas Rapolionis / Sudarė E. Ulčinaitė, J. Tumelis. – V., 1986. – P. 159 – 160 (vert. – P. 161).
  6. Seklujan, Jan. Wybor pism /Oprac. S. Rospond. – Olsztyn, 1979.– P. XIX – XX.
  7. Stanislovas Rapolionis / Sudarė E. Ulčinaitė, J. Tumelis. – V., 1986. – P. 204 (vert. – P. 206).
  8. Seklujan, Jan. Wybor pism /Oprac. S. Rospond. – Olsztyn, 1979. – P. 29.
  9. Neumann, Friedrich Wilhelm. Studien zum polnischen frühreformatorischen Schrifttum. – T. 1 : Die Katechismen von 1545 und 1546 und die Polemik zwischen Seklucyan und Maletius. – Leipzig, 1941. – P. 7.
  10. Ibidem. – P. 10 – 18.

 Daiva NARBUTIENĖ,
Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja

Rankraštis
Vilnius, 1997.10.24


Į turinįPapildoma informacijaPaieška