Pirmoji Amerikos lietuviška knyga

 Į turinįPapildoma informacijaPaieška


Mykolas TVARAUSKAS

Pirmoji Amerikos lietuviška knyga

Faks. leid – Vilnius: Mintis, 1997, – 226 p. .

Redaktorė: Romualda Brastavičienė

Dailininkas: Alfonsas Žvilius

Lietuviška knyga – ištikimiausia bičiulė, padėjusi ugdyti ir telkti ne tik Tėvynėje, bet ir svetur gyvenančius lietuvius. Mykolas Tvarauskas  – pirmasis Amerikos lietuvių rašytojas, švietėjas ir spaudos leidėjas, parengęs anglų-lietuvių ir atvirkštinį žodyną, kurio išlikęs vienintelis egzempliorius šiandien pasiekia smalsų skaitytoją. 


 

JAV Lietuvių Bendruomenės Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo komitetas

NIJOLĖ MARTINAITYTĖ-NELSON, pirmininkė
DALIA S. ANYSIENĖ
Dr. JURGIS  ANYSAS
RAMŪNAS BUNTINAS
Vysk. HANSAS DUMPYS
Dr. ALGIMANTAS KELERTAS
EDMUNDAS KULIKAUSKAS
RŪTA KULIKAUSKIENĖ
LAIMA PETRAUSKAITĖ VANDERSTOEP
DALIA ŠLENIENĖ
Dr. GIEDRIUS SUBAČIUS
VILIUS TRUMPJONAS
AUŠRA VELIČKAITĖ
Dr. PETER PAUL ZANSITIS

Knygos mecenatai

GEDIMINAS BALANDA

BRONĖ BILYTĖ ir PETRAS MARTINAIČIAI

GRAŽINA GUDAITYTĖ ir JAMES LIAUTAUD

MARIJA JANUŠKAITĖ KRAUCHUNAS

JANINA MONKUTĖ ir IRA MARKS

The WOMENS GUILD of the BALZEKAS MUSEUM

of  LITHUANIAN CULTURE

PETER PAUL ZANSITIS

JAV LB Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo komiteto nariai nuotraukoje


Knyga – vaisingo medžio derlius

Lietuviška knyga – mūsų ištikimiausia bičiulė ir sąjungininkė. Ji amžiais ugdė kalbą ir tautą, apie mus bylojo plačiajam pasauliui, o sunkmečiais gynė nuo priespaudos ir pavergėjų. Knyga buvo ir tebėra visos plačiai išsisklaidžiusios lietuvių bendruomenės – Tėvynėje ir svetur – pats gyvybingiausias ryšys. Dėl to savąją knygą, kad ir kur gyventume, gerbiame, remiame ir puoselėjame. Ji gyvuos tol, kol bus lietuvių tauta.

Pirmą kartą knyga lietuviškai prakalbo 1547 m. Karaliaučiuje, tose lietuvių žemėse, kurios buvo valdomos Prūsijos kunigaikščių ir vadinamos Mažąja Lietuva. Nuo šio įvykio praėjo 450 metų. Tai istorijos tarpsnis, regėjęs mūsų nuopuolius ir pakilimus, prabilęs tūkstančių talentingų kūrėjų vardais ir žodžiais, spaudos raide guodusių ir raminusių, skatinusių protą ir širdies jautrumą. Lietuviškų knygų jau išleista daugiau kaip 100 000: originalių ir verstinių, visų grožinės literatūros žanrų ir mokslo sričių, skirtų jaunam ir senam. Šiandien kiekvienas mūsų turi savąją knygą, o ji pati – bičiulių namie ir pasaulyje.

Lietuviška knyga gana anksti peržengė savo šalies – Mažosios ir Didžiosios Lietuvos – ribas. Pirmą sykį lietuviškas žodis Anglijoje išspausdintas 1660 m., Vokietijoje (be Prūsijos valdomos Mažosios Lietuvos) – 1729 m., Lenkijoje – 1781 m., Latvijoje – 1803 m., Prancūzijoje – apie 1835 m., Rusijoje – 1837 m., Čekijoje – 1856 m. Vėliau rašytą ir spausdintą žodį gimtąja kalba po pasaulį išnešiojo 1863 metų sukilėliai ir emigrantai. Svetur lietuviška knyga nebuvo vieniša ir neskurdo. Ji telkė Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos lietuvių bendruomenes, saugojo jų tautinę savastį ir mokė gyvenimo svetimoje padangėje išminties, glaudžiai siejo su Tėvyne ir valstybe, kurios piliečiais save laikė net juodžiausiais jos okupacijų metais.

Savita lemtis ir našta teko JAV lietuvių bendruomenės knygai. Pradžią jai davė 1863 metų sukilėlio, pirmojo Amerikos lietuvių rašytojo, švietėjo ir spaudos leidėjo Mykolo Tvarausko parengtas anglų-lietuvių ir atvirkštinis žodynas, skirtas tiems, kuriems nestigo ryžto išbandyti neramią ateivio dalią. Negalima nepastebėti, kad ši knyga kai kuo panaši į M. Mažvydo prieš kelis šimtmečius sudėtus ir Karaliaučiuje paskelbtus “Catechismvsa prastus szadžius, makslą skaitima raschta yr giesmes...” Ji, kaip ir pirmtakė, taip pat buvo mokomoji knyga ir į savo skaitytoją prabilo eiliuotu žodžiu, kuriame, kaip ir M. Mažvydo knygoje, panaudota literatūrinė parafrazė. Žodyno vardu autorius bylojo:

Asz pyrmas atejnu pas jus,
Tlumoczidamas angielckus žodžius...

M. Tvarausko rūpesčiu pramintas lietuviško žodžio takas greitai tapo plačiu lietuviškos spaudos vieškeliu. Mūsų kruopštūs bibliografai suskaičiavo, kad vien iki 1910 m. JAV lietuvių kalba išėjo 80 periodinių leidinių ir 1366 knygos bei brošiūros. Tai didžiulis turtas. Jį sudarė Lietuvos istorijos veikalai (žymiausi autoriai Jonas Basanavičius, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius), lietuvių literatūros klasikų kūriniai (Kristijono Donelaičio, Maironio, Antano Strazdo, Žemaitės), pasaulio tautų literatūros vertimai į lietuvių kalbą (Daniel Defoe, Victor Hugo, Adam Mickiewicz, Lev Tolstoj, Upton Sinclair), šimtai kitų dvasios atgaivai ir gyvenimo praktikai skirtų kūrinių. Lietuviška knyga dar labiau ūgtelėjo, kai lietuvių bendruomenę papildė gausūs XX amžiaus Lietuvos išeiviai. Jų atvykimo į Amerikos žemyną priežastys ir keliai gerai žinomi, tačiau nuo 1910 m. sukrautas intelektualinis turtas tebėra nesuinventorintas. Šį didžiulį darbą dar reikės atlikti.

Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukaktis paskatino atidžiau pasižvalgyti po visą mūsų spaudos žodžio aruodą, nustatyti svarbiausius knygos gyvenimo įvykius bei reikšmingiausius leidinius. Vienu tokių įvykių laikytina ir 1875 m. pasirodžiusi JAV lietuviška knyga. Apie ją jau nemažai rašyta, ypač daktaro Broniaus Raguočio, kalbėta mokslininkų konferencijoje ir vėl prisiminta Lietuvos bei JAV lietuvių kultūrininkų pasitarime, įvykusiame 1996 m. kovo 21 d. Lietuvos kultūros ministerijoje. Tada buvo pasiūlyta, o vėliau ir sutarta pirmąją JAV lietuvišką knygą perspausdinti fotografuotiniu būdu. Šio darbo imtis ypač paskatino sukakties proga nacionaliniu mastu vykdoma valstybinė knygos programa ir tai, kad M. Tvarausko žodyno išliko vienintelis, todėl retam skaitytojui beprieinamas egzempliorius. Nemažu tiražu perspausdinta knyga sugrįš į savo tėvynę JAV, patenkins visų Lietuvos mokslo žmonių ir smalsių knygių norus. Ji vėl bus tarp mūsų.

Pirmoji JAV lietuviška knyga iš naujo išleista sutelkus daugelio bendraminčių pastangas. Jie visi nusipelno padėkos, bet labiausiai p. Nijolė Martinaitytė-Nelson, savo atkaklumu padėjusi materialinius pagrindus šiam sumanymui įgyvendinti. Bendras darbas dar kartą parodė, kad Tėvynės ir išeivijos lietuviai tebėra vaisingos vieno medžio šakos, o knyga – jo gražus derlius.

Domas KAUNAS

Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties
minėjimo valstybinės komisijos sekretorius


PaieškaPapildoma informacijaĮ turinį