METAI PO KNYGOS ŽENKLU

Lietuvos bibliotekininkų draugijos
k r e i p i m a s i s
į profesijos bičiulius, mokytojus, rašytojus, leidėjus, skaitančią visuomenę, Seimą ir Vyriausybę

Mieli knygos žmonės! Lietuvos Respublikos Seimas 1997-uosius paskelbė lietuviškos knygos metais. Tikimės, kad naujoji šalies Vyriausybė garbingai įvykdys pirmtakų priimtą Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejaus programą. Laukiame svarių mokslo veikalų, senųjų raštų leidimų, plakatų, pašto ženklų, teatro pastatymų, monumentalių meno kūrinių, skirtų įamžinti M. Mažvydo atminimui. Šis didelis turtas mūsų rūpesčiu turi plačiai pasklisti po Lietuvą ir tapti prieinamas visiems. Miestų, miestelių ir kaimų mokyklose, bibliotekose ir klubuose renkime jubiliejines šventes, literatūros vakarus, parodas apie lietuviškos knygos kelią, jos reikšmę tautos bei valstybės likimui. Kvieskime į šiuos susibūrimus rašytojus, leidėjus, aktorius, drauge patirkime gaivių ir jaudinančių įspūdžių. Reikalaukime, kad spauda, radijas ir televizija populiarintų iš tikrųjų vertingas knygas ir skatintų visuomenės nepakantumą apsukrių vertelgų brukamiems skaitalams.

Kalbėti apie knygą – tai kalbėti apie žmogų. Tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas šiandien yra bibliotekos skaitytojas. Negaunant bibliotekoms net būtiniausių pinigų knygoms, periodiniams leidiniams, garso ir vaizdo įrašams įsigyti, skursta fondai, aiškėja neatitaisomi praradimai. Moraliai ir materialiai remkime bibliotekas, kad jos įsigytų būtinus spaudinius, techninę įrangą, plėstų paslaugas skaitytojams. Prašome savivaldybių vadovus ir Seimo narius dažniau užsukti į viešąsias ir mokyklų bibliotekas, pasikalbėti su darbuotojais ir skaitytojais. Gal tuomet sumažės neremontuotų, nešildomų knygos namų. Biblioteka šiuo sunkių laikų yra vienintelė nemokama atgaivos vieta skurstantiems, vienišiems, negalios ištiktiems. Kasdienybės triukšmas dažnai nustelbia tylų bibliotekininkų darbą, kurio svarba tautos ir valstybės dabarčiai ir ateičiai neįkainuojama. Mūsų atlyginimai tebėra mažiausi iš visų – ir taip jau mažų – kultūros darbuotojų atlyginimų. Tikimės, kad pagaliau būsime prilyginti valstybės tarnautojų grupei, gaunančiai vidutinį atlyginimą.

Dar ne visos senienos supelijo senelių palėpėse. Dovanokime senuosius spaudinius bibliotekoms. Parodykime savo krašto šviesuolių leistus ir platintus elementorius, kalendorius, giesmynus, pirmuosius laikraščių numerius, relikvijas, lydėjusias tremtinius ir išeivius jų likimo vieškeliais. Kurkime ir turtinkime knygos muziejus.

Daug vilčių dedame į mokytojus, šviesius ir galinčius šviesti. Jūs ugdote skaitytojus, žadinate knygos ir skaitymo troškulį. Jūs galite iškelti knygą prieš daiktų ir malonumų kultą, patraukusį jau didelę dalį jaunimo.

Mūsų siekiai sutampa. Populiarinkime pasaulio literatūros aukso fondą rengdami akcijas "Skaitykime kartu", "Geriausia dovana – knyga".

Pradėjusios išgyventi kančios ir nevilties metus, palaikė knygos tikėjimą savimi, teikė jėgų atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, siekti žmogaus verto gyvenimo. Knygos likimas bus amžinas mūsų rūpestis.

Vilnius, 1996 m. gruodžio 4 d.

Žurnalas "TARP KNYGŲ", 1997 sausis