Aldonas PUPKIS
MAŽVYDO ŽINGSNIAI PER PASAULĮ
Šių metų pradžioje sukanka 450 metų, kai išleista pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo "Katekizmo prasti žodžiai". Ši sukaktis yra įtraukta į tarptautinę UNESCO kultūros renginių programą, todėl minima visame pasaulyje.
Konferencijos ir knygos, vakarai ir straipsniai, kiti didžios sukakties minėjimai...
Simboliška, kad pirmas didžiulis renginys įvyko Vokietijoje, šalyje, kuriai vėliau priklausė kraštas, davęs mums pirmąją knygą gimtąja kalba. Praėjusių metų birželio 13 17 d. Baltijos akademijoje (Ostsee Akademie) Travemiundėje prie Liubeko ir Vitenberge pirmosios mūsų knygos išleidimo sukaktis susieta su Karaliaučiaus universiteto Albertinos 450-mečiu (1544 1994) ir su reformacijos Vokietijoje pradininko Martyno Liuterio (1483 1546) mirties 450-osiomis metinėmis. Svarbiausią mokslinę konferenciją Baltijos akademija pavadino "Vokiečių ir lietuvių knygos ryšių 450 metų". Jos dalyvius sveikino Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties valstybinės komisijos pirmininko pavaduotojas prof. B. Genzelis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja doc. D. Mikulėnienė, Akademijos ir konferencijos vadovai. Pranešimus skaitė ne tik žymūs kalbotyros ir knygotyros specialistai iš Lietuvos (D. Kaunas, I. Lukšaitė, B. Genzelis, J. Mališauskas, A. Tyla ir kt.), bet ir vokiečių bei lenkų mokslininkai: M. Jackevičius (Jackiewicz), B. Olechas (Olech), L. Venau (Wenau) ir kt. Įspūdinga buvo B. Aleknavičiaus nuotraukų paroda iš I. Simonaitytės gyvenimo. Vokietijoje vykęs pirmasis jubiliejinis renginys išsamiai aprašytas mūsų spaudoje (A. Matulevičius. Mažvydo vardas skamba ir Vokietijoje. V 96 07 16, 08 01 ir 16; D. Kaunas. Konferencija Travemiundėje. LM 96 06 29; A. Matulevičius. Mažvydiana Vokietijoje. D 96 07 17).
Vilniaus universitete liepos 2 d. buvo pristatyta Knygotyros katedros dėstytojų parašyta monografinė apybraiža "Lietuviškoji knyga: istorijos metmenys" , o rugsėjo 26 d. Vilniaus m. savivaldybės salėje įvyko jubiliejinė popietė "Pažinkime Mažvydą". Kalbėjo prof. B. Genzelis, Savivaldybės komiteto pirmininkas J. Volungevičius, surengta kalbos viktorina, įvyko koncertas.
Spalio 23 24 d. Lietuvių kalbos institutas surengė tarptautinę mokslinę konferenciją "Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai. Pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo Katekizmo 450 metų sukakčiai paminėti". Joje buvo perskaityta per 40 pranešimų apie Mažvydo ir kitų senųjų autorių kalbą, taip pat įvairiais lietuvių ir kitų baltų kalbų klausimais (žr. pranešimų tezes: V., 1996. 39 p.).
Antroje metų pusėje ir šių metų sausį Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbta gausybė proginių ir mokslinių straipsnių (ypač minėtas prof. Z. Zinkevičiaus straipsnių ciklas "Dienovidyje").
Lietuvos televizija sukūrė dokumentinį filmą "Po 450 metų. Mažvydas" (scenarijaus autorė V. Paukštelytė, režisierius J. Sabolius, operatorius G. Zalieckas; jame savo nuomones ir vertinimus pateikia J. Marcinkevičius, D. Kaunas ir Z. Zinkevičius). Filmo premjera įvyko sausio 7 d.. Sausio 8 d. atidarytos sukaktuvinės parodos Vilniaus universiteto ir Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose. Pastarojoje dvi dienas sausio 7 ir 8 vyko didelė jubiliejinė konferencija, o sausio 9 d. atidengta G. Jokūbonio skulptūra pirmosios knygos autoriui.
Sausio 9 d. Mažvydas paminėtas iškilmingame Seimo posėdyje. Kalbėjo UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojas H. Krespo Toralas (Crespo Toral), Mažvydo sukakties minėjimo komisijos pirmininkas V. Landsbergis, svečias iš Ukrainos A. Nepokupnas ir iš Vokietijos F. Gorneris (Görner). Buvo įteiktos Mažvydo premijos: žinomam Vokietijos baltistui Jochenui Dyteriui Rangei (Jochen Dieter Range), Vilniaus universiteto docentei Reginai Koženiauskienei ir VU magistrantei Jurgitai Baltronaitei.
Ryškiausias sukakties minėjimas įvyko Operos ir baleto teatre sausio 8 dieną. Tačiau tuo jubiliejiniai renginiai nesibaigia jų dar bus kituose miestuose ir rajonuose, užsienio šalyse, nes 1997-ieji Martyno Mažvydo ir pirmosios lietuviškos knygos metai.
Didysis Mažvydas ir jo rankų iškeltas lietuviškas žodis mus veda iš XVI amžiaus į trečiąjį tūkstantmetį. Jis ves mus visada, kol gyva bus lietuvių tauta, išlaikiusi svarbųjį didžio žmogaus priesaką: "Imkit mane ir skaitykit..."
GIMTOJI KALBA (Bendrinės kalbos žurnalas), 1997, Nr. 1