Dominykas URBAS

MARTYNO MAŽVYDO RAŠTŲ ŽODYNAS

 Į turinįPapildoma informacijaPaieška


Žodyne pateikta visa M. Mažvydo (apie 1520 – 1563) Katekizmo (1547) ir kitų jo parengtų knygų leksika: bendriniai ir tikriniai žodžiai, nurodytas jų pavartojimo atvejų skaičius, paaiškintos reikšmės. Žodžių junginiais ir sakiniais atskleista visų gramatinių formų įvairovė kartu parodo ir žodžių junglumą, jų semantiką.

Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, 459 p.

Adresas: Asanavičiūtės 23
2050 Vilnius
Telefonas: (370 – 2) 458 525

 


Žodis skaitytojui

Šio žodyno autorius Dominykas Urbas (1908 – 1996) plačiai žinomas kaip lietuvių meninio vertimo klasikas, kurio dėka didieji pasaulio literatūros kūrėjai prabilo lietuviškai. Jis taip pat buvo žymus tekstologas ir redaktorius. Parengė spaudai daug lietuvių literatūros šedevrų. Puikus gimtosios kalbos mokovas, didelis žodžio meistras. Be to, yra dirbęs ir prof. J. Balčikonio vadovaujamoje didžiojo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje. Todėl nenuostabu, kad ėmėsi sudaryti seniausių spausdintų lietuvių kalbos paminklų – Martyno Mažvydo visų raštų – žodyną. Tai jo dovana Lietuvai, švenčiančiai 450 metų nuo pirmosios lietuviškos knygos – Mažvydo Katekizmo – pasirodymo jubiliejų.

Martyno Mažvydo raštų žodynas – didžiulio ir kruopštaus darbo pareikalavęs veikalas, kuriam Sudarytojas paskutiniu savo gyvenimo dešimtmečiu skyrė, galima sakyti, visas savo jėgas. Deja, Žodyno pasirodymo jam nebuvo lemta sulaukti, pritrūko kelių mėnesių ... Mažvydo raštų žodyno laukia ne tik Lietuvos mokslininkai, bet ir kitų kraštų baltistai. Tai vienas iš pačių reikšmingiausių jubiliejinių leidinių.

Palydėdami į pasaulį šį veikalą, žodyno naudotojams turime šį bei tą paaiškinti, nes patarimais ir kitokiu būdu prie jo esame pridėję ranką. Dominykas Urbas Žodyną parengė iš prof. J. Gerulio 1922 metų M. Mažvydo raštų fotografuotinio leidimo. Naujausiame 1993 metų leidime iš ankstesnio perfotografuota didesnė dalis tekstų – keli mažesni leidiniai pateikti iš originalų. Todėl, Autoriui jau negalint perskaityti korektūros, redaktorius ėmėsi tikrinti visus Žodyne pateiktus sakinius ir žodžių junginius pagal naujausią leidimą. Taip buvo ištaisyti rašybos, puslapių nuorodų ir kitokie apsirikimai.

Žodyne pateikta ir apibūdinta M. Mažvydo žodžių formų įvairovė, paaiškintos reikšmės. Atrinkti ir pateikti sakiniai ir žodžių junginiai, padedantys atskleisti žodžių junglumą ir jų semantiką. Sudarytojas abejojo, ar Žodyne žymėti hibridus, nes juos kartais nelengva atskirti nuo žodžių, pasidarytų pagal kitų kalbų (paprastai lenkų) modelį. Žodyno tekstą galutinai tvarkant sutrumpinimas hibr. buvo paliktas tik prie aiškesnių pavyzdžių.

Senųjų tekstų žodynų sudarytojams daug sunkumų sudaro žodžių reikšmių išskyrimas, nes dažnai tenka jas nustatinėti iš atsitiktinių, kartais ne visiškai aiškių, frazių. Tai suprasdamas Žodyno Sudarytojas ir nesiėmė labai detaliai žodžių skirstyti reikšmėmis: jos paaiškintos straipsnio pradžioje, greta tiesioginės nurodytos ir perkeltinės. Redaktoriaus tik vienur kitur patikslinti žodyno lizdai, reikšmių apibrėžimai, kur įmanoma – nuo tiesioginės reikšmės atskirtos perkeltinės. Todėl skaitytojas Žodyne neturėtų ieškoti tokio Mažvydo leksikos semantikos atskleidimo tikslumo, koks yra, sakysime, didžiajame Lietuvių kalbos žodyne. Užtat žodžių formų nustatymui Sudarytojas skyrė daugiausia dėmesio; taip dažnai ir daroma tokiuose istoriniuose žodynuose.

Ir paskutinis paaiškinimas. Dominykas Urbas tikėjosi pateikti ne tik Mažvydo raštų žodyną, bet ir platesnį leksikos aptarimą, o visą veikalą būtų pavadinęs "Martyno Mažvydo raštų leksika". Deja, to įvykdyti dėl garbingo amžiaus (mirė eidamas 89-uosius metus) nebepajėgė, pasitenkino keliomis pastabomis apie Mažvydo leksiką pratarmėje. Todėl jo veikalas pavadintas žodynu.

Paaiškinimus norėtume baigti Sudarytojo vardu M. Mažvydo žodžiais –
mana darba vß gier prymkiet ...be wysakia ußwidegima.

Zigmas ZINKEVIČIUS
Antanas BALŠAITIS

1996 m. spalio 5 d.


 MAŽVYDO ŽODŽIAI

"Schwenskem dide tą Schwente". Martyno Mažvydo ištartas ir parašytas sakinys. Sakinys apie šventę, apie "didę" šventę. Šventės turi būti dvasios pakilimas, kad iš aukščiau žiūrėdami matytume.

Jau atšventėme Martyną Mažvydą. Nežinome tikslios jo gimimo datos (manoma, kad apie 1510 metus), užtat mūsų Pirmoji Knyga kaip žmogus – turi ne tik gimimo metus, bet mėnesį bei dieną – 1547 m. sausio 8-oji. Neišdildoma, neišnaikinama, viena iš pačių svarbiausių lietuviams datų.

Mūsų šventėse visada per daug pompastikos, per daug saviveiklos, per maža santūrumo ir tikrumo. Bet ne apie tai kalba.

Vienu tikriausių Martyno Mažvydo šventės akcentų laikyčiau tylų ir iškilų darbą – Dominyko Urbo "Martyno Mažvydo raštų žodyną". Jis išleistas 700 egzempliorių tiražu (!). Pompastiškos, brangiai kainuojančios šventės ir išankstinis žinojimas, kad Lietuvoje teatsiras koks šimtas žmonių, kuriems galėtų būti įdomūs Martyno Mažvydo žodžiai, žodyniškai tvarkingai sudėti, paaiškinti. Juk didžiąją dalį žodyno tiražo pasiims bibliotekos, žodynas būtinas ir kiekvienam užsienyje dirbančiam baltistui. Plyšys, kuris matomas tarp iškilmių, priėmimų Mažvydo garbei ir mažyčio, apgailėtinai mažo jo raštų žodyno tiražo, yra vertas apmąstymų. Kartoju – tokia yra mūsų kultūros, tiksliau, mūsų kultūrinio elgesio formulė: daug pompastikos ir maža tikrumo.

D. Urbo "Martyno Mažvydo raštų žodynas" šiuo momentu yra vienas stipriausių kultūrinio tikrumo liudininkų. Iš tiesų – tai daugelio metų vieno žmogaus triūsas. Prieš kokį dešimtmeį mačiau D. Urbo namuose kartoteką, su M. Mažvydo žodžiais, sakiniais, išrašytais ant lapelių. Tik tas, kuris yra nors pabandęs paskaityti Mažvydo originalus, gali suprasti, koks tai sunkus, koks atsakingas darbas: įskaityti, perskaityti, atkurti. Juk kaip sunku išskirti žodžių reikšmes, nustatyti, kurios tiesioginės, kurios perkeltinės. Suprantama, kad iš istorinio žodyno negalima tikėtis tikslios semantikos, bet Mažvydo žodžiai iš savojo žodyno dabar lengviau pereis į didįjį lietuvių kalbos žodyną.

Ramesnė sąžinė dėl Mažvydo, kai žinome, kad Vilniaus centre keliolika metų vienas žmogus nuolat skaitė mūsų Pirmąją, tarė ir tarė jos žodžius. Minėjo Mažvydą, galvodamas ir apie 450-uosius jo Knygos metus, iš anksto nubraukdamas bent dalį saviveiklos. Gaila, kad nesulaukė, bet savo Darbą padarė. Tai yra svarbiausia.

Dominykas Urbas (1908 – 1996) bene bus paskutinis labai plačių interesų lietuvių filologas, tekstologas, kultūros istorikas, vertėjas, redaktorius, žodynininkas. Bendravo su Jurgiu Lebedžiu, aišku, kalbėjosi ir apie Mažvydą. D. Urbas palaikė ryšius su savo kartos išeiviais – rašytojais, kultūrininkais. Įvairiais keliais gaudavo knygų, žurnalų, kuriuos ir rizikuodamas dėjo į ištiestas rankas. Knygos žmogus. Knygą jautė kaip gyvą ir labai brangų daiktą. Turėjo retų leidinių. Suprantama tad ir didžiausia lietuvių Pirmosios Knygos adoracija, pasiryžimas parašyti jos autoriaus raštų žodyną. Apie to žodyno vertę ir reikšmę, be abejonės, kalbės specialistai. Mano siekis – liudyti didžią šio darbo prasmę ne tik filologijai siaurąja prasme, bet ir visai lietuvių kultūrai. Be žodyno negali būti taip akivaizdu, kad, anot D. Urbo, "mūsų raštijos pradininkas atliko milžino darbą – atrinko savajam reikalui būtiną gyvosios kalbos žodžių fondą, pritaikė jiems raštą ir išspausdinęs paleido į visuomenę pirmąsias mūsų knygas. Taip jis pradėjo naują mūsų kultūros gyvenimo tarpsnį – raštinguosius laikus". Įrašė ir patį žodį "raštinykas" (kas raštą rašo). Gyvendami tarp knygų, knygų kasdienybėje, mes nebepajėgiame suvokti to mūsų milžino darbo prasmės. Žodynas tą prasmę lyg sukonkretina ir priartina, sudabartinus Mažvydo žodžius lengviau perskaitome. Skaitydami galvojame apie didžią jau parašyto lietuviško žodžio kelionę per 450 metų: iš knygos į knygą, iš lūpų į lūpas ėjo ir poetiškieji žodžiai akis, akmuo, amžinas, angelas, aš, ašara, aušra ... Skaitome juos, tik žodyną atsivertę, pradėję nuo "a", užbaigdami "v" viršūne: viešpati, viešpatis ... Atskiriame žodžius, kurių nebemokame: nužavinti (nugalėti), pavaizdas (pavyzdys), nepuotis (vaikaitis, brolvaikis) ... Mažvydo žemaitiškumo liudijimai ryškesni. Pavyzdžiui, žodį gražoti (grasinti) žemaičiai tebeturi ir šiandien. Bet ir pastangos kurti bendrinę lietuvių kalbą akivaizdžios. Iš skirtingų Lietuvos vietų kilusių bendraminčių pastangos.

Mažvydo žodynas duoda lietuvių gyvenimo prieš 450 metų skerspjūvį. Nuostabu, kad tai galima justi. Juk Pirmoji Knyga buvo atskiros, specifinės paskirties. Ir vis dėlto, sujungiant visus žinomus Mažvydo raštus, susidaro gyvenimo visumos įspūdis: žmonės, šeimos, gentys, giminės, tėviškės, šalis, kraštas, žemė ... Meilė, tikėjimas, dvasia, tiesa, žodis, šviesa, šventybė, valia,šlovė, malonė, malda, gyvenimas, geradėjystė, garbė, būtis, būdas, atminimas – Mažvydo parašyti pamatiniai lietuvių savivokos žodžiai. Poezijos ir filosofijos žodžiai.

Mažvydo raštų žodynas yra šviesinantis. Atrodo, kad į mus per šimtmečius žodžiais atplūsta šviesa. Ji sutelkia mintį į atskirus žodyno lizdus, leidžia suvokti tai, apie ką gal, šlovindami Mažvydą, ir nesame pagalvoję. Štai: darbas. Kiek kartų Mažvydo šis žodis ištartas, mąstant ir apie dangiškąjį, ir apie žemiškąjį triūsą: "Ir darbu ghi (jį) garbink"; "Darbai padariti rąnkomis smoniu (žmonių)".

Ačiū Dominykui Urbui. Ačiū jo pagalbininkams, ypač redaktoriui Antanui Balašaičiui.

Geru darbu pagerbtas Martynas Mažvydas. Tegul žodyno egzempliorių skaičius padidėja. Tegul žodynas būna mums reikalingas.

Viktorija DAUJOTYTĖ

Literatūra ir menas. - 1997 sausio 25 d.


Į turinįPapildoma informacijaPaieška