Jurgis REIDYS

PARODA, APIE KURIĄ NEŽINO  UNESCO

Esame pratę parodose matyti žymesnius pasiekimus, naujausius meno kūrinius. Kitokį tikslą turėdami fotonuotraukų parodą "Mokslo Lietuvos" redakcijos patalpose atidarė architektai Marija ir Martynas Purvinai. Nesulaukę Lietuvos valdžių dėmesio (kaip ir jų rūpesčio objektai), bet paremti išeivijos Mažosios Lietuvos fondo, tėvynės ilgesiu dar gyvų lietuvininkų, išblaškytų Vokietijoje, Purvinai fotonuotraukose fiksuoja tūkstančių Mažosios Lietuvos senųjų pastatų, sodybų, kapinių likučius. Per 70 tomų jų tyrimų medžiagos saugoma Klaipėdos Mažosios Lietuvos muziejuje, kituose fonduose. Ne vien ordino pilių ir dvarų – bažnyčių, laukininkų, kopininkų, pievininkų, pelkininkų sodybų atmintis – griuvėsiai, griuvėsiai, griuvėsiai.

Pirmosios spausdintos lietuviškos knygos jubiliejaus išvakarėse fotodokumentai yra rūstus kaltinimas tiek dviem totalitarizmams, sukėlusiems pasaulinį konfliktą (dėl jo Mažoji Lietuva, kaip ir visa istorinė Prūsija, neteko savo žmonių, o teritorija tapo pavojingai neteisėtai valdoma), tiek abiem baltų tautoms: štai kuo galima pavirsti nebranginant valstybingumo, laisvės, moralės. Ar pasieks kultūros ir Bažnyčios statinių, žmonių gyvenamosios aplinkos paveldo naikinimo įkalčiai UNESCO funkcionierius ir K. Coxo vadovaujamus JAV Kongreso narius, nežinia. Tie iš mūsų, kurie rečiau susiduria su Vakarų baltų paveldo problemomis ir nori įsitikinti, kuo virsta žemė, kai netenka savo žmonių, kai įsigali iškreipti ekonominiai santykiai ir veikia neefektyvi valdymo sistema, gali ateiti į Mažosios Lietuvos paveldo būklės parodą  Aušros Vartų g. 6 – 8.

LIETUVOS AIDAS, 1997.03.22, Nr. 56