M. Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejaus emblemaAnatolijus LAPINSKAS

Skamba M. Mažvydo palikimas

 Į turinįPapildoma informacijaPaieška


Šeštadienį Vilniaus Arkikatedroje skambėjo Vytauto Juozapaičio oratorija pagal M. Mažvydo katekizmą "Pradėstyse giesmes šventas". Šis koncertas skirtas kompozitoriaus 60-mečiui.

Atrodo, visai neseniai būta "Armonikos", "Lietuviškų šokių", "Lietuvos" ansamblio repertuaro perlų. V. Juozapaitis savo gyvenimo keliu ėjo tyliai, bet jo muzika skambėjo garsiai. Svarbiausia, kad kompozitorius mokėjo suderinti populiariąją, kaimietišką muziką su išrankia sonatų, kvartetų, simfonijų muzika. Abiejuose muzikos ašigaliuose jis sulaukė pripažinimo. V. Juozapaičio pavardė buvo tokia pat populiari kaip Kipro vardas, žmonės žinojo, apie ką kalbama. Rašau "buvo", "žinojo", gink Dieve, ne kokia nors liūdna gaida – tiesiog kompozitorius lyg ir truputėlį atsitraukė nuo "Armonikos" stiliaus ir palinko gal į ne tokį populiarų, bet ir itin prasmingą darbą – prikelti mūsų tautos švyturių M. Mažvydo, A. Baranausko giesmes.

Kaip tik per šešiasdešimtmečiui skirtą koncertą Vilniaus arkikatedroje skambėjo oratorija pagal M. Mažvydo katekizmą "Pradėstyse giesmes šventas". Tai šiais metais sukurtas kūrinys – vasarą jis skambėjo Šiauliuose, Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, o dabar jį išgirdo ir Vilniuje. Jau vien dėl dainininkų ir muzikantų skaičiaus jis pavadintas gigantišku kūriniu: jį atliko "Polifonijos", Šiaulių konservatorijos, "Ąžuoliuko", Vilniaus konservatorijos chorai, solistai A. Krikščiūnaitė, L. Jonutytė, I. Misiūra, K. Alčiauskis, V. Juozapaitis, vargonininkas B. Vaitkus, Lietuvos kariuomenės orkestro muzikantai, dirigentai S. Vaičiulionis ir V. Miškinis.

Apie šį istorinį kūrinį, tiesiantį tiltą iš XVI a. – pirmosios lietuviškos knygos "Catechismusa prasty szadei" – į mūsų dienas, "Respublika" jau rašė. Priminsiu, kad toje knygoje buvo ne tik žodžiai, bet ir gaidos. Ruošdamas katekizmo giesmes atlikti per koncertą V. Juozapaitis siekė atskleisti jų sakralinį grožį, melodingumą ir didingumą. Čia reikėjo ne tik išmanyti choralą, bet ir suprasti šiuolaikinio žmogaus poreikius. Nuo šiol M. Mažvydas skamba ir muzikoje – tai antrasis jo gimimas, padėjus V. Juozapaičio širdžiai ir protui.

RESPUBLIKA, 1997.12.09


Į turinįPapildoma informacijaPaieška