Zenonas RINKEVIČIUS

Muzikinis paminklas Martynui Mažvydui

Balandžio 17 d. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje įvyko premjera. Ji gražiai įsiterpė į 17 – 18 dienomis vykstančią tarptautinę mokslinę konferenciją "Renesanso ir reformacijos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir MažosiosLietuvos kultūrai", kurią surengė universitetas pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties proga. Pirmąkart Klaipėdoje skambėjo kompozitoriaus Vytauto Juozapaičio kūrinys – "Martyno Mažvydo katekizmo "Pradestyse giesmės šventos". Žanro požiūriu tai panašus į kantatą (nors pats autorius jo taip nevadina) dešimties dalių kūrinys. Jį atliko Šiaulių valstybinis choras "Polifonija"(vad. S. Vaičiulionis), Klaipėdos universiteto kamerinis choras (vad. R. Varnas) bei būrys kitų kitų atlikėjų: Daina Vigelytė (sopranas), Laima Jonutytė (mecosopranas), Arūnas Malikėnas (baritonas), Vladas Bagdonas (baritonas), Balys Vaitkus (vargonai), Pranas Dovydaitis (mušamieji instrumentai). Pirmąkart šis kūrinys buvo atliktas Šiauliuose (1996 06 23), Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje.

Analitikas pirmiausia pasakytų – tai įdomus kūrinys. Įdomus savo istorija ir sumanymu. Pasirodo, M. Mažvydas studijavo M. Luterio rinkinius, čekų, italų šaltinius ir iš jų atrinko grigališkuosius viduramžių (VII – XV amžiaus) choralus, išvertė į lietuvių kalbą tekstus ir kartu su gaidomis sudėjo į Katekizmą. Imkiet ir giedokiet! Vytautas Juozapaitis visa tai antrąkart prikelia iš užmarties. Laisvai pasinaudodamas Renesanso muzikine kompozicine stilistika ir nesekdamas griežtojo stiliaus polifonijos technikomis, tačiau laikydamasis to meto muzikos estetikos ir linearinio muzikinio mąstymo reikalavimų, jis sukūrė nuostabų muzikinį paminklą Martynui Mažvydui. Pagal sumanymą kūrinys primena B. Kutavičiaus "Dzūkiškas variacijas" – analogišką paminklą M.K. Čiurlioniui. Iš autentiškų giesmių intonacinių ir verbalinių siūlų kompozitorius išaudžia margą ir gyvą įvairiaspalvį raštą.

Antra, kompozitorius meistriškai išsprendė sudėtingą dramaturgijos uždavinį. Giesmių žodiniai tekstai ilgi (kai kurie net iki 16 kupletų), tačiau muzikinė fabula logiškai, įtikinamai išplėtojama, kruopščiai išlaikoma autentiška melodija ir kartu pasiekiama didelė dramaturginė įtampa, liaudiškas, vaikiškai naivokas, žavus ir žaismingas džiūgavimas. Be to, klausytojai patyrė dialogą su Dievu, gilų ir didelį sakralumo išgyvenimą.

Ir dar. Girdėti, kad Švietimo ir mokslo ministerija žada į kasetę įrašytą šį V. Juozapaičio kūrinį padovanoti visoms Lietuvos mokykloms. Gražus ir labai prasmingas akcentas Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejaus renginiuose. Geriausiai pagerbsime M. Mažvydą nuolatos prie jo eidami, juo sekdami...

DIENOVIDIS, 1997.05.02 d., Nr. 18,