Aina VALIKONYTĖ

MAŽVYDIANA PLATESNIAME KONTEKSTE

Šiemet sukanka 450 metų , kai pirmąsyk pasirodė spausdintas lietuviškas žodis – Martyno Mažvydo parengta pirmoji lietuviška knyga "Katekizmas". Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejui paminėti rengti minėjimai, parodos bei konferencijos ir Lietuvoje, ir užsienyje. Neseniai Donelaičio draugija Helsinkyje, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Helsinkio universiteto biblioteka bei Lietuvos Respublikos ambasada Suomijoje organizavo renginių ciklą, skirtą šiai reikšmingai datai. Rugsėjo 16 dieną Helsinkio universiteto bibliotekos M. Agrikolos salėje buvo atidaryta lietuviškos knygos istorijos ir suomių literatūros vertimų į lietuvių kalbą, paroda. Spalio 11 dieną Helsinkio universitete surengtas seminaras "Lietuviškai knygai 450 metų". Šiame seminare dalyvavo Lietuvos ir Suomijos mokslininkai bei kultūros darbuotojai. M. Mažvydo bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėjas dr. Juozas Tumelis skaitė pranešimą apie M. Mažvydo "Katekizmą" ir jo reikšmę Lietuvos kultūrai. Helsinkio universiteto profesorius Simo Heininenas kalbėjo apie suomių raštijos pradininko Mikaelio Agrikolos reikšmę suomių literatūros formavimuisi. Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Stasys Skrodenis pranešime "Lietuvių ir suomių literatūros panašumai – istorija ir dabartis" daug dėmesio skyrė šių dviejų tautų literatūriniams ryšiams. Helsinkio universiteto bibliotekos bibliotekininkė Sirkka Havu parengė pranešimą apie lituanistiką Helsinkio universiteto bibliotekos rinkiniuose. Seminaro dalyviams buvo parodytas dokumentinis filmas "M. Mažvydas po 450 metų".

Pirmosios lietuviškos knygos jubiliejaus data sutampa su Mikaelio Agrikolos (apie 1510 – 1557) – pirmosios suomių knygos autoriaus ir leidėjo 440-ies metų mirties metinėms. M. Agrikola vadinamas suomių literatūros tėvu, nes jis parengė ir apie 1542 metus išspausdino suomių kalba pirmąją knygą "ABC kiria" ("ABC knyga"). Manoma, kad ji išleista Vokietijoje, greičiausiai Liubeke. Ilgą laiką nebuvo patikimų žinių apie knygos apimtį ir turinį, kadangi buvo žinoma tik šešiolika pirmųjų "ABC knygos" puslapių. Tačiau 1966 metais buvo rasti kiti aštuoni knygos puslapiai, išleisti 1559 metais. Iš to daroma išvada, kad ji turėjo 24 puslapius. Tiek M. Mažvydo "Katekizmas", tiek M. Agrikolos "ABC knyga" savo turiniu yra panašios. "ABC knyga" buvo religinio turinio, kurioje skelbti pagrindiniai krikščioniškojo tikėjimo postulatai. M. Agrikola laikomas ne tik suomių raštijos bei literatūros kūrėju, bet ir religijos reformatoriumi. Po "ABC knygos" pasirodymo buvo išleisti ir kiti jo darbai, reikšmingi suomių raštijai ir literatūros raidai: "Maldynas" (1544); "Naujasis Testamentas" ( 1548); "Krikštijimo apeigos" (1549); "Psalmynas" (1551) ir kt.

Kaip jau minėta, pirmosios lietuvių ir suomių knygos yra iš esmės panašios. Jas sieja ir panašus turinys. Be to, akivaizdus M. Mažvydo "Katekizmo" eiliuotos prakalbos ir M. Agrikolos "ABC knygos" bei "Maldyno" eiliuotų įvadų panašumas. Spėjama, ar nebus abu autoriai turėję kažkokį pirminį M. Liuterio tekstą ir juo sekę.

Pirmąsias dviejų tautų – lietuvių ir suomių – knygas gaubia dar nemažai neišaiškintų dalykų, keliančių klausimus kalbos, literatūros bei kultūros tyrinėtojams. Į kai kuriuos klausimus galime atsakyti tik prielaidomis. Pirmosios lietuviškos knygos 450-ies metų jubiliejus turėtų paskatinti filologus imtis naujų knygų tyrimo ir lyginimo darbų platesniame mokslo kontekste.

ŠIAURĖS ATĖNAI, 1997.11.29, Nr. 46