Algirdas MATULEVIČIUS

DIDŽIOSIOS IR MAŽOSIOS LIETUVOS STUDENTAI
KARALIAUČIAUS UNIVERSITETE XVI – XVII A.

Reformacijos sąjūdis ir su juo susijęs Karaliaučiaus universiteto įsteigimas, prūsų ir lietuvių raštijos atsiradimas bei lietuvių raštijos suklestėjimas – tai Europos tautinių kultūrų raidos fenomenas. Per pastaruosius trejus metus buvo trys žymios sukaktys, susijusios su Mažąja ir Didžiąja Lietuva, jungiančios abi lietuvių tautos dalis: 1994 m. paminėjome Karaliaučiaus universiteto įsteigimo 450-metį, 1995-aisiais suėjo tiek pat metų, kai Karaliaučiuje išleista pirmoji knyga prūsų kalba "Katekizmas" (deja, jubiliejus nepaminėtas, o labai reiktų), ir pagaliau 450-metis nuo pirmosios Mažvydo parašytos lietuviškos knygos išleidimo, taip pat Karaliaučiuje, taip pat pavadintos "Katekizmu". Tai ne tik kultūros, bet ir religijos šventė. Mažvydianos pradžia – 1996-ieji Vokietijoje. Juk Prūsijos valstybę sukūrė ir valdė vokiečiai, nuo XVIII a. etninių baltų kraštas Prūsa tapo Prūsijos karalystės (su Bradenburgo kurfiurstija – etninėmis vokiečių žemėmis) provincija.

..."Karaliaučiaus universitete XVI – XVII a. kasmet būdavo imatrikuliuojami nors keli studentai lietuviai ar kitų tautybių atstovai iš Didžiosios Lietuvos bei visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Ypač daug atvykdavo iš gretimų Prūsijai Žemaitijos ir Suvalkijos. Daugiausia vyko protestantai. Artimiausią Lietuvai protestantišką Karaliaučiaus universitetą daugiausia lankė vidutiniai bei neturtingi bajorai, protestantų kunigų ir miestiečių sūnūs, kurie neišgalėjo mokytis tolimesniuose Vakarų Europos universitetuose. Valstiečių, amatininkų, kaimo mokytojų sūnūs specialia rektoriaus privilegija būdavo atleidžiami nuo stojamojo mokesčio. Be šio mokesčio būdavo imatrikuliuojami kunigai bei jų sūnūs. Pagal šio universiteto nuostatus kiekvienas turtingesnis studentas turėjo sumokėti 10, turtingieji 20 grašių. 1622 m. mokestis buvo padvigubintas, vėliau dar pakeltas. Tačiau buvo daroma išimčių. Antai 1546 m. įsirašęs (imatrikuliacijos numeris 20) žemaitis Martynas Mažvydas (lot. Martinus Mosvidius) sumokėjo tik 1 grašį. Jam ir kitiems katalikų hierarchų bei pačios Lenkijos karalienės Bonos Sforcos persekiojamiems ir iš Lietuvos valstybės į Prūsiją atvykusiems reformatoriams buvo daroma nuolaida. Kitas žemaitis, Simonas Vaišnoras (1568 m. įrašas "Simon Wosnarus Lituanus"), sumokėjo 10 grašių. 1555 m. įrašytas Jonas Bretkūnas ("Johannes Bretke Friedlandensis... pauper pupilus") kaip neturtingas ir našlaitis sumokėjo 5 grašius. 1573 m. matrikulose įrašyta visa šeimyna: "Nicolus, Zacharias, Johannes Blotno", visi trys sumokėję po 5 grašius. 10 grašių sumokėjo Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis Telega ("Stephanus Telega, Kiedano, Litwanus"), 1648 m. pradėjęs studijuoti teisę".

LITERATŪRA IR MENAS, 1997.01.25 (ištrauka)