MARTYNO MAŽVYDO TESTAMENTAS

Testamentas, parašytas gotiškais rašmenimis transliteruojamas lotyniškais ir laikantis dabartinės skyrybos. Ligi Antrojo pasaulinio karo jis   buvo Karaliaučiuje, o paskui pateko į Getingeną. Iš ten mokslininkų gauti jų mikrofilmai dabar saugomi Lietuvos Mokslų akademijos  bibliotekoje.   Mikrofilmai (matyt, ir dokumentų originalai) kai kuriose vietose gerokai defektuoti ir sunkiai įskaitomi. Dėl to vienu kitu atveju gal kai kas ir netiksliai bus iššifruota, tačiau tikimasi, kad esmingesnių dokumentų turinio netikslumų nebus.

TESTAMENTAS

Mes, po šiuo raštu pasirašę Balceris Jerichau, Joachimas Polė, Nikelis Drochneris ir Heinrichas Buchneris, patvirtiname ir duodame žinią kiekvienam, ypač tiems, kuriems reikalinga tai žinoti, kad garbingasis ir kilnusis Martynas Mažvydas, Ragainės klebonas, ir jo namų šeimininkė Benigna bendrai ir kiekvienas atskirai patys mus pasikvietė pas save ir čia, mūsų visų akivaizdoje, štai ką pareiškė:

Dėl to, kad pagal aukščiausiojo lemtį savo bendro vedybinio gyvenimo laikotarpiu ligi šiol jie nebuvo apdovanoti jokiu tiesioginiu palikuoniu, bet vis dėlto jautė vienas kitam ištikimą meilę ir nuoširdų palankumą, kuris priklauso šiam luomui pagal dieviškąją tvarką ir krikščionių mokymą, taip pat norėdami šią ištikimą tarpusavio meilę sustiprinti darbais ir atitinkamai ją išreikšti,— jie abudu, vadovaudamiesi šiomis ir kitomis svarbesnėmis paskatomis, nutarė ta forma, kaip seka, testamentu vienas kitam užrašyti visą abiem priklausantį turtą, kurį jie įsigijo sunkiu triūsu ir Dievo laiminimu, donacijos reikšme bei prasme, kas įstatyme vadinama savitarpio dovanojimu. Tai jie abudu pareiškė, mums ten esant, būdami sveiko proto, niekieno neverčiami, visiškai pagal tą formą, kaip reikalauja įstatymas ir krašte galiojantis paprotys.

Buvo priimta tokia forma: tuo atveju, kai ponas Martynas Mažvydas pagal aukščiausiojo valią pergyvens kalbamos savo namų šeimininkės Benignos mirtį, ir ji nepaliks nuo jo jokių tiesioginių palikuonių,— taigi minimoji namų šeimininkė paprašė, duodama savo sutikimą, kad būtų nustatyta, kilniojo bei garbingojo Georgo fon Haugvico, Tilžės viršininko, tokiam atvejui skirta ir patvirtinta globa, kurią vykdys mūsų minėti Balceris Jerichau ir Joachimas Polė. Tuo atveju jis, Martynas Mažvydas, sau vienam pasilaiko visą jų turtą, naudojimosi ir palikimo teisę, ar jis yra nejudomasis, namų apyvokos daiktai, auksas, drabužiai ir visi kiti papuošalai, auksiniai ar sidabriniai, maži ar dideli, ir ar jie būtų Prūsų hercogystėje, ar už jos ribų ir kitaip jų vardu priklausytų be išimties, kaip tikrą nuosavybę ir savą turtą, be jokio dalinimo ir galimų kliūčių ir galėtų neleisti ar leisti naudotis juo.

Savo ruožtu kalbamas Martynas Mažvydas reiškia savo valią ir duoda sutikimą tam, kad tuo atveju, kai jis numirs, aukščiau minėtajai jo namų šeimininkei Benignai, jei pagal dievo lemtį ji jokio tiesioginio palikuonio nuo jo neturės, tokiu pat būdu atitektų jų bendras visas turtas, naudojimosi bei palikimo teisė visokia forma, punktais bei klauzulėmis, kaip anksčiau sakyta, be jokio dalinimo, tik jai vienai; su juo [ji galės] elgtis, kaip su savo nuosavybe ar savo turtu ir leisti naudotis juo.

Tokiu atveju, kai Martynas Mažvydas ir jo namų šeimininkė Benigna abudu atsiskirs iš šio gyvenimo ir nė iš vienos pusės nebus vedybinių tiesioginių palikuonių, tai jų abiejų artimiausieji giminės galės lygiomis pasidalinti tos dalies, kurią valdė minėti abu sutuoktiniai savo gyvenimo pabaigoje, palikimą ir turėti naudojimosi teisę.

Kad visa tai, kas sakyta aukščiau, rašyta ir daryta mūsų visų akivaizdoje, mes liudijame šiuo dokumentu, o šio viešojo rašto reikšmingumui, patikimumui sustiprinti mes pridėjome ir įspaudėme ant jo savo antspaudus ir pasirašėme savo ranka. Rašyta ir išduota Tilžėje dvidešimt devintą vasario, po Kristaus, mūsų viešpaties, gimimo tūkstantis penki šimtai ir šešiasdešimtais metais.

[Penki antspaudai]

Jorgenas fon Haugvicas
Balceris Jerichau
Joachimas Polė
Nikolajus Drochneris
Heinrichas Buchneris

TESTAMENTO TVIRTINIMO RAŠTAS

Dievo malone mes, Albrechtas ir t.t., patvirtiname ir duodame žinią mūsų įpėdiniams, paveldėtojams ir būsimiems valdovams, kiekvienam, kuris skaitys šį mūsų viešąjį raštą, o ypač tiems, kuriems tai reikalinga žinoti, kad garbingasis mūsų kunigas Ragainėje ir mūsų ištikimasis Martynas Mažvydas nuolankiai mus prašė, kad mes, kaip krašto kunigaikštis, didesniam patikimumui savo kunigaikštiškąja galia bei valdžia teiktumės patvirtinti sudarytą garbingų mūsų pavaldinių, pakviestų tam reikalui liudininkų, akivaizdoje tarp jo ir jo žmonos Benignos jų turto donaciją, kuri teisėje vadinama reciproca arba donatio mortis causa ir kuri žodis į žodį skamba taip, kaip seka: “Mes po šiuo raštu…”

Taigi mes patvirtiname minėtą donaciją tokia forma bei išraiška, kaip ji čia pateikta, ir šio mūsų rašto galia savo aukščiausia kunigaikštiška valdžia įsipareigojame ir savo įpėdinius, paveldėtojus ir būsimuosius valdovus įpareigojame jo laikytis; kartu reiškiame norą, kad jis savo forma visada tvirtai galiotų ir niekas mūsų kunigaikštystėje nesikėsintų į jo turinį.

Atitinka originalą. Mūsų priedas. Antspaudas.

Ragainės kunigo donacijos patvirtinimas 1560 m. […] 28 dieną.

[Parašas]

Vertimas iš vokiečių kalbos

Literatūra ir kalba, XIV.- Vilnius: Vaga 1977, 521 - 525 p. Parengė M. Ročka