Valteris BENDIKAS

TĖVIŠKĖS PARAPIJA PRISIMINĖ MARTYNĄ MAŽVYDĄ

Tėviškės lietuvių evangelikų-liuteronų parapija Čikagoje šventė paskutinį spalio mėnesio sekmadienį ne tik tradicinę bažnytinės Reformacijos šventę, bet kartu prisiminė ir kun. Martyną Mažvydą, pirmosios lietuviškos knygos autorių bei leidėją.

Čikagos ir jos apylinkių lietuviai jau šio minėjimo išvakarėse buvo susirinkę Čikagos miesto Newberry vardo retų knygų bibliotekoje Martyno Mažvydo ir jo pirmosios lietuviškos knygos paminėjimui. Prof. dr. Leonardas Gerulaitis skaitė paskaitą apie Martyną Mažvydą ir jo laikų autorius, taip pat ir prof. dr. Domas Kaunas, “Mažosios Lietuvos knygos” autorius, tarė keletą žodžių. Fausto Strolios vedamas Lietuvos Vyčių choras pagiedojo tuolaikine kalba Martyno Mažvydo verstas giesmes.

Be paskaitos ir kalbų išklausymo, susirinkusieji turėjo progos apžiūrėti kelias, Newberry bibliotekos nuosavybėje esančias, lietuviškas, praeitame šimtmetyje Karaliaučiuje spausdintas, knygas. Jų tarpe buvo ir apie 600 lietuviškų giesmių apimanti “Giesmių knyga”, iš kurios lietuvninkai per 700 metų sėmėsi sau stiprybės, giedodami kas rytą ir vakarą arba kitomis progomis joje esančias giesmes. Jie nešdavosi jas į susirinkimus, jie nešdavosi jas į bažnyčią. Moterys nešdavosi jas, apjuosdamos nosinaitėmis, vasaros metu prijuosdamos prie jų net rūtos šakelę arba kurios kitos gėlės žiedelį. Šiandien senoji “Giesmių knyga” liko tik muziejinės vertės, nes šiandien ir evangelikai-liuteronai gieda dabartine kalba iš skirtingų giesmynų.

Tad ir Tėviškės parapijos bažnyčioje spalio 26 d. buvo giesmės giedamos šių laikų kalba. Pamaldos pradėtos su Benjamin Schmolck (1672 – 1737) giesme: “Mielas Jėzau, mes čionai susirinkome klausytis Žodžio Tavo...” Giesmės autorius buvo seniau dėl naujoviškos dvasinės galvosenos nuo jėzuitų nukentėjęs, bet ji buvo tikriausiai giedama be žinojimo autoriaus istorinės praeities. Dienai skirtus evangelijos skaitinius skaitė Adas Enzinas lietuviškai, o Rūta Jonušaitytė anglų kalba. Jurgis Lampsatis perskaitė Martyno Mažvydo tuolaikine kalba “Katekizmo” lietuvišką prakalbą.

Arūno Kaminsko vedamas Tėviškės parapijos choras atliko dvi, iš Martyno Mažvydo giesmyno paimtas, giesmes: “Jėzus Kristus, sūnus Dievo” ir “Gyvenimą tas turės”, taip pat ir seną lietuvių evangelikų-liuteronų liaudies giesmę “Vis kovoki, neatstoki”, harmonizuotą Valterio Banaičio.

Tėviškės parapijos klebonas, vysk. Hansas Dumpys, buvo pasirinkęs savo pamokslui šv. Jono evangelijos 8:31 – 32 žodžius: “Jei jūs pasiliekate prie mano Žodžio, jūs tikrai esate mano mokytiniai, ir pažinsite tiesą; o tiesa jus išlaisvins”. Pamokslininkas prisiminė 16-jo šimtmečio Bažnyčios atnaujinimo sąjūdį, pradėtą su Martynu Liuteriu. Mes neturime vien tik prisiminti, sakė vysk. Hansas Dumpys, bet ir įsisąmoninti, kaip šiandien tikinčiųjų atnaujinimo darbas turi būti toliau tęsiamas. “Mums švenčiant šiais metais mūsų parapijoje Reformacijos šventę, mūsų dėmesys krenta ant evangelikų-liuteronų kunigo Martyno Mažvydo..., pirmosios knygos, lietuviško "Katekizmo" autoriaus. Katekizme dėstomi krikščioniško tikėjimo pagrindai”, aiškino pamokslininkas. Be to, “kun. Martyno Mažvydo "Katekizmas” yra ne vien tik mums unikalus ir brangus lietuvių literatūros istorinis paminklas, bet taip pat ir Reformacijos sąjūdžio evangelikų tiesų įkvėptas dokumentas”. “Katekizmas” esąs savo turiniu evangelikų-liuteronų tikėjimo pagrindų vadovėlis. Evangeliška reformacija, pasirėmusi Biblija, akcentavusi, kad “kiekvienam tikinčiajam reikalinga tiesioginio santykio su Dievu”. Reformacijos sąjūdis įkvėpęs, skatinęs ir net reikalavęs, kad žmonės skaitytų Šv. Raštą, mokytųsi iš “Katekizmo” ir melstųsi savo gimtąja kalba. Todėl esą nenuostabu, kad dalis “Katekizmo” paskirta elementoriui, iš kurio liaudis galėtų išmokti lietuviškai skaityti. “Mes, švęsdami šiandien Reformacijos šventę, esame Dievui dėkingi už kunigo Martyno Mažvydo "Katekizmą", pirmąją lietuvišką knygą, kurios 450 metų jubiliejų minime. Mums garbė vadintis jo tėvynainiais. Tik atsakingai veikdami, mes iš naujo pasisavinsime jo istorinį liudijimą evangelijai mūsų sąlygose”, baigė vysk. Hansas Dumpys savo pamokslą Reformacijos dienos ir Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo proga.

Pamaldų metu dar buvo giedamos šios bendros giesmės, Arūnui Kaminskui pritariant vargonais: Ernsts Moritz Arndt (1769 – 1860), pagal Heinrich Schuetz melodiją: “Žinau, ką įtikėjau” ir Martyno Liuterio 1543 metais sukurtą giesmę: “Laikyk mus, Dieve, visados prie Žodžio amžinos tiesos”. Po šv. Vakarienės šventimo, iškilmingosios pamaldos užsibaigė su, pagal Martyno Liuterio (1483 – 1546) žodžius ir melodiją sukurta ir Fridriko Kuršaičio (1806 – 1884) versta, giesme tuolaikine kalba: “Ponas Dievas mums pilis drūta”.

Tėviškės parapijos salėje dar buvo trumpas šios sukakties minėjimas. Parapijos tarybos pirmininkas Kasparas Vaišvila pasveikino gausiai susirinkusiuosius tarybos vardu. Po sveikinimo dar sugiedota Martin Ronckar (1586 – 1649) sukurta giesmė: “Nūn Dievui maloniam visi karštai dėkokim”. Tada buvo teis. Jono Jurkšaičio trumpa paskaita: Martyno Mažvydo pirmoji lietuviška knyga. “Kadangi pagal Martyną Liuterį Šv. Raštas esąs tikėjimo šaltinis ir turįs būti prieinamas žmonėms jų prigimta motinos kalba, tuo reikalu Martynas Mažvydas 1547 m. sausio 8 d. Karaliaučiuje išleido pirmą lietuvišką knygą, pavadintą "Catechismusa prasti szadei", kreipdamasis į visus žmones:

"Bralei, seseris, imkiet mani ir skaitikiet,
Ir tatai skaitydami permanikiet"

Jis sako, kad knygą reikia ne tik skaityti, bet ir permanyti.

DRAUGAS, 1997.11.18, Nr. 227