Jūratė TRILUPAITIENĖ

M. MAŽVYDAS IR PIRMIEJI LIETUVIŠKI GIESMYNAI

Martyno Mažvydo – lietuviškos raštijos pradininko darbai buvo glaudžiai susiję su protestantiška muzika. Jo paruoštoje ir 1547 m. Karaliaučiuje išspausdintoje pirmojoje lietuviškoje knygoje "Catechismusa prasty szadei" buvo išspausdinta 11 labiausiai tuo metu paplitusių liuteroniškų giesmių, išverstų į lietuvių kalbą, ir 10 jų buvo pateiktos su melodijomis.

Ši pirmoji lietuviška knyga drauge buvo ir pirmasis lietuviškas natų leidinys – pirmasis giesmynas, nuo kurio prasidėjo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos giesmynų istorija.

Giesmės pirmajai lietuviškai knygai kaip ir vėliau išleistiems vienbalsiams giesmynams, turėjo būti pradėtos rinkti ir versti į lietuvių kalbą Didžiojoje Lietuvoje tuo metu, kada čia plito liuteronybė ir ypač A. Kulviečiui 1539 m. įsteigus Vilniuje mokyklą. Tačiau netrukus liuteronybės skleidėjai buvo priversti išvykti iš Didžiosios Lietuvos ir savo pradėtus darbus tęsti Mažojoje Lietuvoje.

Po M. Mažvydo mirties (1563 m.) lietuviškų giesmynų sudarymu ir leidyba rūpinosi B. Vilentas. Panaudojęs M. Mažvydo sukauptą medžiagą ir ją papildęs, jis išleido "Gesmes Chriksczoniskas" – giesmyną, kurio I dalis buvo išleista 1566 m., II – 1570 m. Karaliaučiuje.

M. Mažvydo ir kitų to meto lietuviškos raštijos pradininkų veikla, jų parengtų giesmynų struktūra, pačių giesmių atranka bei jų notacijos ypatumai buvo glaudžiai susiję su protestantiškos muzikos raida Vokietijoje. Aukščiau minėtuose Mažvydo ir Vilento paruoštuose giesmynuose buvo išversti į lietuvių kalbą ir išspausdinti populiariausi himnai, tokie kaip "Veni Creator spiritus", "A solis ortus cardine", "Pange lingua", ir kt.; iš grigališkojo choralo sekvencijų kilę giesmės: "Grates nuns omnes", "Victimae paschali laudes", "Veni Sancte Spiritus", iš Bohemijos Brolių giesmių repertuaro kilę giesmės: "Surexit Christus hodie", "Jesus Christus unser heyland", bei daugelis kitų giesmių, kurios buvo išverstos į lietuvių kalbą, dažnai nurodant jų šaltinį, o kartais ir autorystę.

Mažvydo bei Vilento paruoštuose giesmynuose prie kai kurių giesmių buvo nurodyta, kad jos skirtos mokiniams, o "Gesmes Chriksczoniskas" II dalyje buvo išspausdinta vienintelė lietuviškuose giesmynuose keturbalsė populiari mokyklinė giesmė "Vitamquae faciunt beatiorem". Taip pat šioje giesmyno dalyje buvo pateiktos nuorodos apie giedojimo tvarką, muzikos vietą apeigose. Šie pirmieji lietuviški giesmynai ir jų giesmės tapo pagrindu ruošiant vėlesnius XVI – XVII a. Mažosios Lietuvos giesmynus.

Šiandien pirmoji lietuviška knyga, kaip ryškus XVI a. kultūros paminklas, teikia naujų idėjų ir įkvėpimo kūrėjams. Kompozitoriai savaip interpretuodami ir panaudodami pirmoje lietuviškoje knygoje esančias giesmes rašo savitus kūrinius. Pavyzdžiui, Vytauto Juozapaičio kūrinys "Martyno Mažvydo Pradestyse giessmes schwentas" (1996 m.) skirtas pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai.

Šiai datai paminėti Lietuvoje vyko ir tarptautinis ekumeninis bažnytinės muzikos seminaras Nidoje.

Šaltiniai:

1. J. Trilupaitienė. M. Mažvydas ir reformatų muzikinė kultūra. // Pergalė. 1985, Nr. 10.
2. J. Trilupaitienė. Apie pirmąjį lietuvių liaudies dainos užrašymą. // Muzika. 1986, Nr. 6.

Apie muzikologę dr. Jūratę TRILUPAITIENĘ

Priedas:

"Lietuvininkų giesmė", giedama A. Dievelaičio (g. 1897 m.), užrašyta 1967 m. Šyškrantėje, Šilutės rajone.

Įrašas saugomas Lietuvos muzikos akademijos Etnomuzikologijos skyriaus archyve, KF 5137.

31 sek. trukmės fragmentas.