Aldona ŠMULKŠTIENĖ

PIRMOJI LIETUVIŠKA KNYGA

Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukaktis buvo iškilmingai paminėta Čikagoje. 1997.X.25 garsiojoje Newberry bibliotekoje, buvo surengta Michigan Oakland universiteto prof. dr. Leono Gerulaičio paskaita anglų kalba apie Mažvydo raštus, jos turimų senųjų lietuviškų knygų paroda ir muz. F. Strolios vadovaujamo Vyčių choro mažvydinės giesmės.

Spalio 26 d. “Tėviškės” parapijos šventovėje buvo iškilmingos lietuvių evangelikų-liuteronų pamaldos, kurioms vadovavo vysk. Hansas Dumpys, o po pietų – minėjimas Balzeko lietuvių kultūros muziejuje.

Šaltą ir lietingą spalio 26-tosios popietę Balzeko lietuvių kultūros muziejuje 3 v.p.p. Vyčių choras, vadovaujamas muz. F. Strolios, pradėjo giedoti mažvydines giesmes. Pirmininkaujanti Dalia Sokienė pakvietė žodį tarti JAV LB krašto v-bos pirm. Reginą Narušienę. Nijolė Martinaitytė perskaitė Vytauto Landsbergio, Lietuvos Seimo pirmininko ir Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos pirmininko sveikinimą. Vyčių choras ir solistas Algirdas Brazis vėl giedojo M. Mažvydo giesmes. Buvo kviečiami visi įsijungti į giedojimą arba bent sekti žodžius išdalintuose giesmių lapuose gotiškomis raidėmis.

N. Martinaitytė, komiteto pirmininkė, sakė: “Mūsų tėvynė Lietuva, blaškoma istorijos audrų, nuo amžių turėjo apsaugą. Tai buvo lietuviškas žodis, tai buvo gimtoji kalba ir knyga”. Ji prisiminė Vokietijos pabėgėlių stovyklose skaitytas knygas: “Kuklios buvo šios knygelės, bet jos buvo mūsų. Jos buvo mūsų šviesa ir viltis”. N. Martinaitytė komiteto vardu dėkojo LB už suteiktą pagalbą ir nuoširdų bendradarbiavimą.

 Paskaita

Dr. Domas Kaunas, Vilniaus universiteto profesorius ir Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties valstybinės komisijos sekretorius, kalbėjo apie lietuviškos knygos pradžią. Įžangoje paminėjęs jau išleistas ta proga knygas, Tilžėje steigiamą Mažvydo biblioteką, dr. J. Tumelio rengiamą bibliografiją, pabrėžė, kad tai nebuvo staigmena. Lietuva turėjo raštą ir knygas spausdino lotynų ir kitomis kalbomis. Buvo ir rankraštinių knygų įvairiomis kalbomis (lotynų, vokiečių, gudų). Pamažu formavosi ir lietuviško žodžio tradicija. Lietuvos krikšto reikmėms naudotoje raštijoje pranciškonai vartojo lietuvių kalbą. Jie versdavo, rašydavo pamokslus, nes evangeliją reikėjo aiškinti ir lenkų ir lietuvių kalbomis. Epistoliarinė kalba irgi buvo lietuvių. Atsirado ir spaustuvės lietuvių gyvenamosiose žemėse. Spausdinta knyga skatino švietimo plėtrą. Pirmosios lietuviškos knygos pasirodymą paspartino Reformacija.

Dr. D. Kaunas kalbėjo ir apie M. Mažvydo studijas Karaliaučiuje, kur jį pakvietė kunigaikštis Albrechtas. Jo studijos truko tik 1,5 metų, nes jis universitetą lankė jau subrendęs, tikriausiai ten tik tobulinosi. Mažvydas į Karaliaučių atvyko su rankraščiais. Pirmoji lietuviška knyga turi 79 puslapius, spausdinta gotiškomis raidėmis. Pavadinta katechizmu, bet ji yra universalesnė, sudėtingesnė. Joje yra 6 kūriniai, kurie galėjo būti spausdinti ir atskirai. Tik ketvirtadalis teksto skirta katekizmui.

Ši knyga – tai lietuviškos grožinės literatūros pradžia! Mažvydas viską parengė ir pertvarkė, nors naudojosi ir kitų medžiaga. Knygos turinys atspindi Liuterio tradicijas. Mažvydas giesmes vertė pats ir knygą pats redagavo lietuvių kalba.

Kada pasirodė pirmoji lietuviška knyga? Ar 1547 gruodžio 8? Bet tada gruodis buvo vadinamas sausiu. Esą įrodymų, kad tai netiksli data. Knyga išėjo ne gruodžio mėn. Dr. D. Kaunas sakė: “Niekas nežino ir aš nežinau”. Ir piridūrė: “Pradėkime metus nuo sausio 8 d., gal kada išsiaiškinsime”.

Ar mūsų pirmoji lietuviška knyga yra vėlyva? Palyginus su kitomis pirmosiomis knygomis (lenkų, gudų, jidiš, rusų) pirmoji lietuviška knyga yra dėsningas Europos kultūros reiškinys – ji nėra pavėlavusi!

Baigdamas, dr. D. Kaunas klausė, ką šios sukakties proga reikėtų padaryti? O reikėtų Vilniuje Mažvydo gatvės, nes iki šiol nėra nei gatvių, nei aikštelių jo vardu. Reikia naujų jėgų tyrinėjimams, palyginimams su kitomis pirmosiomis knygomis. Prašė išeiviją įsijungti į šį darbą.

Vysk. H. Dumpys sakė pasigendąs katekizmo turinio aiškinimo ir siūlė, kad teologai turėtų šią spragą užpildyti moksliniais darbais. Jis suminėjo, kad Mažvydo katekizme skatinama santykiauti su Dievu gimtąja lietuvių kalba.

 Kilnojamoji paroda

Silvija Vėlavičienė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos lituanistikos skyriaus vedėja, supažindino su kilnojamąja paroda “Lietuviško žodžio ir rašto kelias”. Ji sakė, kad šia paroda ji norėjo parodyti, kuo Mažvydas yra brangus ne tik mums, bet ir tyrinėtojams iš įvairių pasaulio kraštų, nes Mažvydo tekstai yra labai svarbūs lingvistikos mokslui. Kalbėtoja skatino siųsti lietuviškus laikraščius, žurnalus, knygas į Lietuvą, nes antrasis spaudos draudimas, trukęs 50 m., prievarta atskyrė dvi tautos kultūros dalis: “50 metų neturėjome galimybės pažinti intelektualinio turto, sukurto čia”. Jau daug knygų į Lietuvą yra persiųsta, bet išeivijos knygų Lietuvai nebus per daug. Reikėtų stengtis, kad archyvai ir laikraščių rinkiniai nepražūtų, o grįžtų į Lietuvą. Ji dar sakė, kad Lietuvoje gauna seniau išleistų knygų, bet trūksta žinių apie naujausias išeivijoje išleistas knygas. Dėl to ji skatina siųsti nors vieną kopiją išeivijoje išleistos knygos, kad ji būtų užregistruota ir patektų į bendrą kultūros aruodą.

Priediniai dalykai

Dr. D. Kaunas pristatė M. Tvarausko (1875) žodyno perspaudą. Tai unikalus ir vertingas lietuvių kultūros turtas. Jis pavadino Tvarauską “amerikonišku Mažvydu”.

Šio perspaudo mecenatai buvo valstybinės komisijos apdovanoti sidabriniu medaliu M. Mažvydo 450 metų sukakčiai pažymėti (sukurtas dail. Petro Repšio). Medalis buvo įteiktas ir komiteto pirmininkei N. Martinaitytei, kuri jį priėmė viso komiteto vardu.

Pabaigoje Vyčių choras ir solistas A. Brazis sugiedojo dar keletą giesmių. JAV LB krašto valdybos pirmininkė R. Narušienė visiems padėkojo.

JAV LB Pirmosios lietuviškos knygos sukakties komitetą Čikagoje sudaro: pirm. N. Martinaitytė-Nelson, D.S. Anysienė, dr. J. Anysas, R. Buntinas, vysk. H. Dumpys, dr. A. Kelertas, E. Kulikauskas, R. Kulikauskienė, L. Petrauskaitė-Van der Stoep, D. Šlenienė, dr. G. Subačius, A. Veličkaitė, V. Trumpjonas ir dr. P.P. Zansitis. 

TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI, 1997.12.02, Nr. 49, p. 6