LIETUVIŲ KALBA: TYRĖJAI IR TYRIMAI

LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTAS

Konferencija skirta pirmosios lietuviškos knygos –
Martyno Mažvydo Katekizmo – 450 metų sukakčiai paminėti.
1996 m. spalio 23 – 24 d.

Lietuvių kalbos institutas 1996 m. spalio 23 – 24 d. kalbininkus sukvietė į konferenciją ,,LIETUVIŲ KALBA: TYRĖJAI IR TYRIMAI", skirtą pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo Katekizmo – 450 metų sukakčiai paminėti. Tuo pat pavadinimu išleistos pranešimų tezės bei programėlė. Organizacinė komisija: D. Mikulėnienė, K. Morkūnas, A. Sabaliauskas. Dalyvavo prelegentai iš Latvijos (I. Jansone ir A. Stafecka) bei Ukrainos (A. Nepokupnij). Konferencijos pranešimų pagrindu bus sudaromas lingvistinio leidinio ,,Lietuvių kalbotyros klausimai" specialus tomas.

Šioje tarptautinėje konferencijoje buvo perskaityta daugiau nei 40 pranešimų. Dalis pranešimų tiesiogiai nagrinėjo Martyno Mažvydo Katekizmo (1547) teksto kalbos ypatybes ar aptarė šio archisvarbaus raštijos paminklo svarbą, atsiradimo bei tyrinėjimo aplinkybes. Tai Z. Zinkevičiaus ,,Pirmoji lietuviška knyga ir mūsų rašomosios kalbos ištakos", A. Nepokupno ,, Dėl M. Mažvydo raštų slavizmų diferenciacijos problemų", K. Morkūno ,, Iš M. Mažvydo raštų ir D. Kleino gramatikų veiksmažodžio morfologijos", G. Akelaitienės ,,Daiktavardžių darybos tipai ir jų realizacija M. Mažvydo ,,Katekizme", J. Karaciejaus ,,Kada buvo išleista pirmoji lietuviška knyga?" pranešimai.

Artimi pagrindinei tematikai buvo pranešimai, nagrinėjantys kitus senuosius rašto paminklus: ,,Dzismies Swatas <...>" (1801). Šio latgalių rašto paminklo tarmines ypatybes aptarė A. Stafecka (teko nuliūsti, kad į konferenciją dėl svarbių priežasčių negalėjo atvykti kitas latgalietis fonologas Antuons Breidaks), apie J. Bretkūno ,,Postilės" leksikos tyrinėjimo problemas žodį tarė O. Aleknavičienė, F. Pretorijaus priežodyno ,,Proverbia queadam Litvanica" lobius atskleidė V. Drotvinas, J. Jaknavičiaus evangelijų leksinius skirtumus pabrėžė M. Lučinskienė, S. B. Chylinskio vertimo šaltinio problemos buvo gvildenamos G. Kavaliūnaitės pranešime, apie spalvų pavadinimus XVI – XVII raštijos paminkluose kalbėjo I. Andriukaitienė ir t. t.

Konferencijos svečias istorikas R. Jasas pasidžiaugė, kad ilgai laukta atėjo valanda kai visuomenei informaciją ima skleisti tyrinėjami, iš II pasaulinio karo liepsnų išgelbėti, Karaliaučiaus archyvai (N. Čepienė ,,Karaliaučiaus arhyviniai dokumentai").

Nemaža pranešimų buvo skirta nūdienos dialektologijos, žodžių darybos, leksikologijos, fonetikos, o taip pat kompiuterinės bei programinės įrangos kuriant įvairius tekstinius lingvistinius duomenų bankus panaudojimo galimybėms aptarti (V. Zinkevičius), sociolingvistikai, etc.

Pranešimų gausa bei įvairovė deramai atspindima tezėse, dar pilniau šie tyrėjų triūso rezultatai bus pristatyti išeisiančiame ,,Lietuvių kalbotyros klausimų " specialiame tome.

Informaciją pateikė Vidmantas Kuprevičius

Nuotraukose (iš viršaus į apačią):

1. Iš kairės į dešinę: akad. Z. Zinkevičius, hab. dr. A. Sabaliauskas, dr. K. Morkūnas.
2. Iš kairės į dešinę: I eilėje: dr. V. Drotvinas, dr. A. Nepokupnij, dr. A. Vidugiris;
   II eilėje: dr. E. Grinaveckienė, dr. V. Vitkauskas, dr. A. Stafecka, dr. I. Jansone.