MARTYNO MAŽVYDO KATEKIZMAS

Paulius A. BALTAKIS OFM, Lietuvių iševijos katalikų vyskupas

 Į turinįPapildoma informacijaPaieška


Man, kaip už Didžiosios Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių katalikų vyskupui, tikrai malonu, kad galiu šiandien būti su Jumis, mieli Karaliaučiaus srities gyventojai, nes šalia Jūsų, J. E. arkiv. Kondrasevičiaus, Šv. Tėvui patvarkius, esu ir Jūsų vyskupas. Tikrai džiaugiuos ir esu dėkingas Dievo Apvaizdai už šią išskirtinę progą.

Nuoširdus ačiū Jūsų gerbiamiems dvasios vadovams – klebonui kun. A. Gauronskui ir jo nuoširdžiam kolegai kun. Audriui Eidukui už pasikeitimą, rūpinantis Jūsų dvasine, kultūrine, socialine bei tautine gerove, už malonų pakvietimą.

Ši sukaktis yra minima visame pasaulyje: Lietuvoje, Amerikoje, Australijoje, UNESCO ir net per Internetą, tačiau minėjimas čia, Karaliaučiuje, yra prasmingas, maloniausias, nes vyksta Pirmosios lietuviškos knygos gimtinėje.

Akademinėje programos dalyje prelegentai išryškino Pirmosios lietuviškos knygos kultūrinę, tautinę reikšmę. Per šias pamokslui skirtas minutes pamąstykime apie religinę jos reikšmę.

Mažvydas, būdamas Ragainės pastoriumi, skundėsi, kad parapijiečiai "mažai galvoja apie krikščionybę ir nieko nesupranta apie maldą nei tikėjimo tiesas'' ir kad ,,jie labai retai lanko bažnyčią".

Todėl jis, protingas ir apsišvietęs žmogus bei rūpestingas ganytojas, nusprendžia prie žmonių prieiti kitokiu, nauju būdu – rašytu žodžiu,– kuriuo galima žmogų apšviesti ir tiesiogiai su juo nekontaktuojant, t. y. ir tą, kuris neateina į bažnyčią.

Mažvydas savo "Katekizmu'' siekė ne tik pateikti žmonėms pagrindines krikščioniško tikėjimo tiesas, bet ir išmokyti juos lietuviškai rašyti, skaityti ir mąstyti, kad tikėjimo mokytųsi ne tik bažnyčioje, bet ir šeimoje.

Kokie reikšmingi yra šie Mažvydo žodžiai:

"Imkite mane, skaitykite ir skaitydami tai permanykite"!

Neužtenka vien perskaityti gerą knygą ar straipsnį, išklausyti pamokslą bažnyčioje – reikia ir ramiai permąstyti skaitytas ar girdėtas mintis, jas įsisavinti, jomis vadovautis gyvenime.

Mažvydo Pirmosios knygos turinys buvo labai kuklus:

10 Dievo įsakymų;
keletas ištraukų iš šv. Rašto;
keletas himnų ir maldų bei straipsnių, atskleidusių krikščionybės esmę, tikėjimo vaidmenį žmogaus gyvenime.

Tačiau kokią įtaką ,,Katekizmas'' turėjo tuo metu ir kokią tebeturėtų šiandien, jei žmonės jį priimtų ne vien protu, bet ir širdimi, jei juo vadovautųsi savo asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime!

Vytautas Naraškevičius, laikraštyje "XXI amžius" aptardamas naujausią romaną apie pokarinį gyvenimą Lietuvoje "Dievas vaikšto", rašo: "Dievas vaikščiojo ir dabar vaikšto (čia, nuodėmingoje žemėje), tačiau ne visi Jį regi, girdi ir ne visi jaučia Jo artumą. Milijonams nekaltų žmonių kančia ir mirtis tėra tik statistika, jei pamirštamas dvasingumas, tikėjimo ir meilės šviesa, jei nuvertinamas sielos grožis, tautos savitumas".

Kodėl ne visi Dievą regi, girdi ir ne visi jaučia Jo artumą?

Kodėl atgauta valstybės nepriklausomybė iš karto neatnešė svajotos gerovės, kodėl taip lėtai pildosi tautos viltys sulaukti laimingesnio gyvenimo, visiškos vidinės laisvės?

Kodėl krikščioniška moralė atmetama kaip nebereikalinga moderniajai visuomenei, nors kasdien vis labiau ryškėja nukrikščionėjimo pasekmės įvairiose srityse, Lietuvoje ir visame pasaulyje: kasdien daugėja kriminalinų nusikaltimų, pačioms motinoms prašant žudomi milijonai negimusių kūdikių, milijonai jaunuolių miršta nuo narkotikų, alkoholio, sekso?

Į šiuos skaudžius šiandieninio gyvenimo klausimus atsakymų ieško ne vien dvasininkija, bet ir mokslininkai, pvz. sociologai. Naujai išsivysčiusi mokslo šaka religinio gyvenimo sociologija, nagrinėjanti krikščionybės įtaką kasdieniniam gyvenimui, siekianti surasti šių dienų religinės ir moralinės krizės pagrindines priežastis, tvirtina, kad jų esama dviejų: pirma, žmonės nustojo galvoti, antra, religija dirbtinai buvo atskirta nuo valstybės vaikystės stadijoje.

Ir mąstytojai, ir socialinių studijų duomenys įrodo, kad žmogus dar niekad nebuvo taip žemai moraliai kritęs, toks vienišas koks yra šiame kultūros ir technikos stebuklų amžiuje.

Žmogus privalo rasti laiko susikaupti (maldoje), o atviru, ramiu žvilgsniu pažvelgti į save, patikrinti savo santykius su Dievu ir artimu.

Daugelis mūsų brolių ir sesių, augusių sovietinėje sistemoje, auklėtų pagal ateistinį materializmą, šiandien ieško gyvenimo prasmės, norėtų pajusti Dievo artumą, bet nepajėgia to padaryti, nes religija dirbtinai buvo iš jų atimta dar kūdikystėje ir vaikystėje.

Bandoma protu pagrįsti tikėjimą, bet neturima natūralios atramos, kuri žmogui yra įgimta, kurią vaikas perima nesąmoningai, o paskui, metams einant, ją tikslina, gilina, papildo, brandina.

Marksistiniai ir vakarų ateizmu besiremiantys psichologai tai labai gerai žino; jie deda visas pastangas, kad tas natūralus ryšys su antgamte būtų neutralizuotas ankstyvojoje vaikystėje, kūdikius atskiriant nuo tikinčių motinų, auklėjant juos lopšeliuose ir darželiuose.

Džiugu, kad Lietuvos dvasinė ir pasaulietinė vadovybė tai suvokia ir skiria didelį dėmesį šeimai, mokyklai, religiniam jaunimo auklėjimui.

Džiaugiamės taip pat, kad mūsų mieli Karaliaučiaus krašto vadovai taip nuoširdžiai rūpinasi jaunimu, lietuviškom mokyklėlėm, kad pirmasis p. Vytauto Vėgėlės prašymas buvo: "Atsiųskite mums bent tris lietuvaites seseles, kad tikėjimo ir tėvynės meilės diegus įdiegtų mūsų jaunimui pirmomis jų gyvenimo dienomis''.

Esu tikras, kad to mūsų šiandien prašo ir Martynas Mažvydas.

Šia Šv. Mišių auka prie padėkos Dievui už Pirmąją lietuvišką knygą kartu pridėkime ir prašymą, kad paprasti Mažvydo ,,Katekizmo'' žodžiai taptų kiekvieno mūsų gyvenimo vadovu.

Pamokslas pasakytas Karaliaučiaus katalikų bažnyčioje, 1997 m. liepos 18 d.

Minėjimo Karaliaučiaus krašte programa


Į turinįPapildoma informacijaPaieška