Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukaktis

KNYGOS IŠTAKOS

Į turinįAnkstesnis puslapisPapildoma informacijaĮ paiešką


Karaliaučius, 1684 m.Iki pirmosios lietuviškos knygos atsiradimo buvo ikirašytinis lietuvių kalbos raidos laikotarpis, davęs pačios kalbos vardą ir Lietuvos pavadinimą (pirmą kartą paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo metraščiuose). Centralizuotos valstybės kūrimo ir įtvirtinimo šimtmečiais sukurta raštija lotynų, vokiečių ir gudų kalbomis. Svarbiausi jos paminklai - Lietuvos metrika, Lietuvos statutas ir Lietuvos metraščiai. Kartu formavosi ir lietuviško rašto tradicija. Jau tada lietuviškas žodis skverbėsi į valstybės, teisės dokumentus, literatūrinius istoriografinius kūrinius, religinių apeigų knygas ir visu balsu prakalbo Lietuvos krikšto reikmėms vartotoje raštijoje. Manoma, kad pirmieji lietuviškai rašyti pradėjo pranciškonų vienuoliai. Matyt, neatsitiktinai jų bibliotekoms priklausiusių senųjų knygų tuščiuose lapuose ir paraštėse aptikta daug ankstyvojo lietuviško rankraštinio teksto, įvairių frazių bei pavienių žodžių.

Pirmosios lietuviškos knygos pasirodymą paspartino Reformacija ir jos šalininkai lietuviai. Juos viliojo naujojo religinio sąjūdžio demokratinės idėjos: aukštinti žmogų, jo sugebėjimus, bendrauti su liaudimi jos gimtąja kalba. Reformaciją politiniais ir tikybiniais sumetimais lietuvių žemėse taip pat skatino Prūsijos valdovas, telkęs intelektualus ir organizavęs knygų, visų vietinių tautų kalbomis, leidimą. Šiuo tikslu iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Karaliaučių buvo pakviestas ir Martynas Mažvydas.

Karaliaučius, 1684 m.


Į paieškąPapildoma informacijaAnkstesnis puslapisĮ turinį