PARODA "PIRMOJI LIETUVIŠKA KNYGA.
KULTŪRINIS KONTEKSTAS IR TRADICIJA"

Vilniaus universiteto biliotekos P.Smuglevičiaus salėje,1997 m. sausio 8 d. - rugpiūčio 31d.

Lietuva plačiai šventė pirmosios lietuviškos knygos - M. Mažvydo "Katekizmo" - 450-ųjų metinių jubiliejų. Šiai datai buvo skirta ir Vilniaus universiteto biliotekos P. Smuglevičiaus salėje 1997 m. sausio 8 d. atidaryta paroda "Pirmoji lietuviška knyga. Kultūrinis kontekstas ir tradicija".

Vilniaus universiteto biblioteka,1995-aisiais atšventusi 425-rių metų jubiliejų, nuo pat savo egzistavimo pradžios buvo ne tik Vilniaus, bet apskritai Lietuvos bei aplinkinių kraštų kultūrinis centras. Čia sukaupta per 5 milijonus knygų. Vien Retų spaudinių skyriuje - apie 180 tūkstančių senų retų spaudinių. Būtent čia saugomas vienas iš dviejų pasaulyje išlikusių M. Mažvydo "Katekizmo" egzempliorių.

Parodos rengėjų tikslas buvo parodyti tą kultūrinį kontekstą, kuriame pasaulį išvydo pirmoji knyga lietuvių kalba, atskleisti jos atsiradimo ištakas ir prielaidas. Stenduose buvo eksponuoti pergamente rašyti dokumentai, puošnus katalikų giesmyno - antifonaro fragmentas. Čia ir pirmieji tekstai lietuvių kalba, įrašyti 1503 ir 1530 m. knygose lotynų kalba, pirmojo Lietuvos spaustuvininko - Pranciškaus Skorinos "Apaštalas" - jo antroji knyga, išspausdinta Vilniuje 1525 metais. Parodoje atskleista XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinio gyvenimo panorama: čia veikusios spaustuvės, Žygimanto Augusto dvaro vaidmuo (rodytos puikiai įrištos Žygimanto Augusto bibliotekos knygos). Tokioje aplinkoje brendo reformacijos ir humanizmo idėjos.

Kiti parodos stendai lankytojus perkėlė į XVI a. pradžios Prūsiją, Karaliaučių. Stenduose - spalvinga Karaliaučiaus miesto graviūra, M. Liuteris ir jo "Biblija" šviesiais odos apdarais su įspaustu paties M. Liuterio atvaizdu pirmajame kietviršyje. Čia, Karaliaučiuje, dirbo Lietuvą palikę Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Jurgis Zablockis, Aleksandras Rodūnionis. Pastarojo asmeninės bibliotekos knyga su įrašu lotynų kalba "Aleksandras Rodūnionis sau ir saviškiams įsigijo" siejasi su vienintele paties M. Mažvydo asmeninės bibliotekos knyga - J. Flavijaus "Opera", išleista Kelne 1524 m. Mat būtent šioje knygoje yra vienintelis Lietuvoje M. Mažvydo autografas - knygos nuosavybę liudijantis įrašas lotynų kalba "M. Mossuid sibi et suis comparavit". Na, ir žinoma, paties M. Mažvydo pirmosios knygutės originalas. Greta - Ragainės, Vitenbergo, kitų Vokietijos miestų graviūrų originalai.

Kiti parodos skyriai atskleidė lietuvių spaudos tradiciją po M. Mažvydo XVI-XVIII a. Lankytojai matė daug labai retų to meto lietuviškų leidinių: M. Daukšos "Katekizmą" (Vilnius, 1595 - vienintelis pasaulyje išlikęs egzempliorius) ir "Postilę" (Vilnius, 1599), B. Vilento "Evangelijas bei epistolas" ir "Enchiridioną" (abu Karaliaučiuje, 1579, dabar - unikumai), S. Vaišnoro "Žemčugą teologišką" (Karaliaučius, 1600), K. Sirvydo "Punktus sakymų" (Vilnius, 1629) bei jo žodyno leidimus. Čia ir pirmasis pilnas Biblijos vertimas į lietuvių kalbą (Karaliaučius, 1735), ir egzotiški Prūsijos karalių įsakai dėl malonės pabėgusiems kareiviams, draudžiantys paleisti šunis be antkaklių ar įsakantys nugriauti valstiečių pirkiose esančias duonkepes krosnis. Gausią lietuviškos spaudos 1547-1800 m. produkciją rodė statistinės lentelės, o plačią leidinių geografiją - Europos žemėlapis su pažymėtomis leidimo vietomis.

Alma BRAZIŪNIENĖ
Vilniaus universiteto bibliotekos
Retų spaudinių skyriaus vedėja