1547 M. Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejaus emblema 1997

LIETUVOS KULTŪROS MINISTERIJA * VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA * LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGA

TARPTAUTINIO EKSLIBRISŲ KONKURSO PARODA
LIETUVIŠKAI KNYGAI - 450

Į turinįĮ menų galerijąPapildoma informacijaĮ paiešką

Parodos fojė

Pirma parodos salė

Antra parodos salė

Trečia parodos salė

Ketvirta parodos salė

Penkta parodos salė

 

Vertinimo komisija
Parodos katalogo pratarmė
Konkurso nugalėtojai
Konkurso dalyviai
Ekslibrisų atlikimo technikos žymenys

Tarptautinio ekslibrisų konkurso   „Lietuviškai knygai ­ 450“
vertinimo komisija:

Pirmininkas
Arvydas ŠALTENIS

Nariai:
Adomas Butrimas
Albertas Gurskas
Vidmantas Jankauskas
Valerijonas Jucys
Bronius Leonavičius
Petras Repšys
Vytautas Valius

 

PARODOS KATALOGO PRATARMĖ

Tautos ir valstybės gyvenime pirmojo leidinio gimtąja kalba pasirodymas ­ ypatingos reikšmės įvykis.

Prieš 450 metų Prūsijos hercogystėje išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba ­ Martyno Mažvydo sudarytas katekizmas. Šios reformatų kunigo knygos reikšmę mūsų kultūros brendimui nagrinės dar ne vienas mokslininkas, jos svarbą stengsis aprėpti ir išreikšti rašytojai bei dailininkai. Tokiems bandymams daugybę progų ir paskatų jau dabar teikia jubiliejiniams pirmosios lietuviškos knygos metams skirti renginiai. Ekslibrisų parodos plakatasVienas iš jų ­ tarptautinis ekslibrisų konkursas, kurį organizavo Lietuvos kultūros ministerija, Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

Į rengėjų kvietimą dalyvauti konkurse pirmiausiai ir gausiausiai atsiliepė lietuvių autoriai ­ dailininkai, Vilniaus dailės akademijos studentai, M.K. Čiurlionio bei Kauno menų gimnazijų moksleiviai. Pastariesiems tai buvo rimta užduotis, paskatinusi ne tiktai susimąstyti apie knygos ženklo specifiką, bet ir atsigręžti į Lietuvos kultūros istoriją. Norėtųsi tikėtis, kad dalyvavimas konkurse bent keliems iš jų padės įsitraukti į mūsų ekslibrisininkų gretas, gal paskatins nuosekliau susidomėti Lietuvos praeitimi, veikėjais, kurių vardus gali susigrąžinti ne tik istorikų darbai, bet ir dailės kūriniai.

Pirmosios lietuviškos knygos jubiliejus sudomino ir užsienio grafikus. Darbų atsiuntė Belgijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos dailininkai. Tokia geografinė įvairovė gali pasirodyti simboliška, mąstant apie konkurso progą. Lengvai iš vieno krašto į kitą keliaujantys ekslibrisai sklinda kaip ir spausdintas žodis, tiesdami skirtingas kultūras susiejančias gijas. Šį konkurso aspektą iliustruoja italės Paolos Ginepri ekslibrisas ­ atversta knyga tarsi paukštis sklendžianti virš Baltijos šalių kontūrinio žemėlapio.

Knyga ir knygos ženklas. Kas gali būti labiau susiję? Kas iš dailininkų geriau už knygos ženklo kūrėją gali suprasti knygos prasmę bei esmę? Lyg savaime suprantama, kad pirmosios knygos mažos tautos kalba atsiradimas, jos priešistorė bei likimas turėtų intriguoti ekslibriso kūrėją, teikti peno jo vaizduotei ir virsti raiškiais bei prasmingais paveikslais, sudabartinančiais nūnai minimą XVI a. vidurio įvykį. Didelei daliai konkurso dalyvių visgi artimiausias buvo rengėjų kvietime nuskambėjęs raginimas sukurti ir ekslibrisų, susijusių su Lietuvos kultūros dabartimi. Nemažai autorių savo kūrinėlius skyrė Vytautui Landsbergiui, senųjų knygų tyrinėtojams Dominykui Urbui, Vytautui Bogušiui. Klaipėdiečio Augustino Virgilijaus Burbos ekslibrisai, dedikuoti Enzo Pellai ir Guido Michelini, atspindi šiuolaikines Lietuvos ir Italijos kultūrines sąsajas. Tarp tokio pobūdžio darbų bene raiškiausi Viktorijos Daniliauskaitės ekslibrisai. Elegantiškose sidabriškai pilkos ir juodos spalvos kompozicijose ji meistriškai parafrazuoja neseniai iš gyvųjų tarpo pasitraukusių šiuolaikinės mūsų knygos dailininkų Rimtauto Gibavičiaus, Vinco Kisarausko ir Algirdo Steponavičiaus kūrybos būdingus motyvus, įterpdama jų darbus į kelių šimtmečių lietuviškos knygos istorijos kontekstą.

Maža ekslibriso erdvė tik keletą autorių paskatino kondensuoti mintį, išreikšti ją lakonišku, ženklišku vaizdu. Benui Narbutui pirmosios lietuviškos knygos jubiliejui skirtą ženklą pamatyti ir perteikti kaip grakščią, ornamentais išpuoštą koplytėlę iš knygų galėjo padėti skulptoriaus patirtis. Kiek trikdo tik jo pasirinktas stilizacijos būdas ­ per daug rafinuotas ir įmantrus, turint omeny pagerbiamo leidinio pobūdį. Tačiau dvi nedidelio formato kuklios ir preciziškos šiaulietės Rasos Prišmontienės akvatintos ­ iš tiesų raiškus ir modernus paminklas spaudai bei knygai.

Dauguma konkurso dalyvių ieškojo konkrečių nuorodų į minimo įvykio bei to laiko realijas. Parodoje matome keletą Martyno Mažvydo pirmtakų Karaliaučiaus universiteto profesorių Abraomo Kulviečio ir Stanislovo Rapolionio atvaizdų, renesansinės spaustuvės scenų, tiesa, be nuorodų į Hanso Weinreicho spaustuvę, kurioje pasaulį išvydo ne tik pirmosios Mažvydo knygos, bet, pasak tyrinėtojų, laukė eilės ir daugiau lietuviškų veikalų.

Kai kurie dailininkai pabandė apčiuopti jubiliejų įprasminančius kultūrinius ženklus nesigilindami į raštijos istorikų tyrinėjimus. Ne viename iš konkursui pateiktų ekslibrisų Karaliaučiaus universitetą užstoja vilniškio universiteto pastatai ir dar dažniau ­ grakštūs Vilniaus bažnyčių barokiniai bokštai. Tarytumei įgudusi ranka tiesiog kartojo tai, ką jau įprato vaizduoti, kas taip sava ir artima nuo Vilniaus universiteto jubiliejaus laikų...

Baroko formų bei ikonografijos patrauklumą lietuvių grafikų akims liudija ir ryškus pomėgis vaizduoti dekoratyvias angelų figūrėles, kurios pasitelkiamos kaip stafažas. Gražu, ženkliška, simboliška. Tik norėtųsi patarti Ramūnui Krupauskui, privertusiam angelą su knyga rankose leistis iš dangaus aukštybių prie vienuolio, sustojusio rudens lietaus merkiamų laukų viduryje, apmaldžius romantinį patosą pasidomėti šv. Mato ikonografija.

Bendrame istorinės orientacijos kūrinių fone patraukli švietėjiška Robertos Vaigeltaitės nuostata. Jos ekslibrisas su senojo Karaliaučiaus panorama ir tekstais apie universiteto bibliotekos turtus ­ vienas iš nedaugelio, kuriuose meniškai įprasminta pirmosios lietuviškos knygos gimimo vieta, laikas, aplinka.

Skirtingų Lietuvos autorių ekslibrisuose pasikartojanti iš knygos išaugančio medžio metafora visgi patvirtintų, kad gamta lietuviui dažnai sako daugiau negu istorija...

Lietuvių autorių ir kitų šalių dailininkų kūrinių kaimynystė akivaizdžiai pademonstravo ir mūsų prisirišimą prie savosios dailės tradicijų, susiklosčiusių XX a. Lietuviškuose ekslibrisuose nematome senosios istorinės knygos elementų parafrazių, nėra nuorodų į pasaulinį knygos meno palikimą. Toks apsiribojimas ypač išryškėja išvydus čeko Vladimiro Hadomsky darbus. Nustebina jo pasiūlyta temos interpretavimo variantų gausa, suteikusi minimam įvykiui išties platų kultūrinį kontekstą ­ nuo istorinės knygos atributų (inicialų, miniatiūrų) iki siurrealistinės grafikos bei fotografijos parafrazių panaudojimo. Viename iš ekslibrisų pavaizdavęs Martyno Mažvydo ir jo globėjo, gal net pirmosios lietuviškosios knygos užsakovo, Prūsijos hercogo Albrechto susitikimą, Vladimiras Hadomsky pateikė ir istorinės siužetinės kompozicijos pirmosios lietuviškos knygos tema pavyzdį. Netgi keldama prieštaringų minčių dėl panaudotų išraiškos priemonių, jo kolekcija traukia dėmesį siūlomu gyvu ir dinamišku dialogu su kultūra, įvairiausiais jos klodais.

Taigi konkurso reikšmė neapsiribojo tiesioginiu rezultatu ­ ekslibrisais, įamžinančiais pirmosios lietuviškos knygos pasirodymo faktą bei šio įvykio reikšmę. Konkurso dalyvių darbai ­ medžiaga apmąstymams apie šiuolaikinės dailės ir praeities meninio palikimo santykį ir apskritai apie mūsų istorinės savimonės pobūdį...

Giedrė Jankevičiūtė

Paroda vyko 1997 m. sausio 8 - 25 d. galerijoje „Akademija“
Latako 2, 2001 Vilnius, tel.: (370 2) 612 094

Ekslibrisų atlikimo technikos žymenys:

C3 ­ ofortas
C4 ­ sausa adata
C5 ­ akvatinta
C7 ­ mecotinta
CAD ­ kompiuterinė technika
L ­ litografija
MT ­ mišri technika
P1 ­ štrichinė klišė
P7 ­ ofsetas
S ­ šilkografija
X1 ­ medžio raižinys
X2 ­ medžio raižinys
X3 ­ linoraižinys
X6 ­ plastmasės raižinys

KONKURSO NUGALĖTOJAI


Pirmoji premija už 5 ekslibrisus
Iškilioji spauda

Viktorija Daniliauskaitė

g. 1951 m.
Lietuva

Lietuviškai knygai ­450. In memoriam Algirdas Steponavičius. X3/2 115x70
Lietuviškai knygai ­ 450. In memoriam Viktoras Petravičius. X
3/2 115x70
Lietuviškai knygai ­ 450. In memoriam R. V. Gibavičius. X
3/2 115x70
Lietuviškai knygai ­ 450. In memoriam Antanas Kučas. X
3/2 115x70
Lietuviškai knygai ­ 450. In memoriam Vincas Kisarauskas. X
3/2 115x70

Kviečiame į Viktorijos Daniliauskaitės darbų parodėlę

 

Antroji premija už 3 ekslibrisus
Iškilioji spauda

Roberta Vaigeltaitė

g. 1962 m.
Lietuva

Lietuviškai knygai ­ 450. Rotušės aikštė 1835 m. X2 100x120
Lietuviškai knygai ­ 450. Katedros aikštė 1939 m. X
2 100x120
Lietuviškai knygai ­ 450. Aldonos, Vytauto Vosiliūnų. X
2 95x75

 

Trečioji premija už ekslibrisą
Iškilioji spauda

Valerijonas Vytautas Jucys

g. 1930 m.
Lietuva

Lietuviškai knygai ­ 450. X3/2 116x86

 

Pirma premija už 2 ekslibrisus,
atliktus mišria technika

Vladimir Hadomsky

g. 1938 m.
Čekija

Lietuviškai knygai ­ 450. P7/col 120x100
Lietuviškai knygai ­ 450. P
7/col 115x80

 

Diplomas

Augustinas Virgilijus Burba

g. 1943 m.
Lietuva

Catechismus 450. Guido Michelini. C3 C5 110x60

 

Diplomas

Benas Narbutas

g. 1959 m.
Lietuva

Lietuviškai knygai ­ 450. X1120x73

 

Diplomas

Rasa Prišmontienė

g. 1963 m.
Lietuva

Lietuviškai knygai ­ 450. C5 39x50

 

Diplomas

Ramūnas Krupauskas

g. 1969 m.
Lietuva

Lietuviškai knygai ­ 450. X6 110x110

Parodos fojė

Pirma parodos salė

Antra parodos salė

Trečia parodos salė

Ketvirta parodos salė

Penkta parodos salė

Į turinįĮ menų galerijąPapildoma informacijaĮ paiešką