Knygos balsu

"...Imkit mane ir skaitykit" –
Šitaip atidavė save
Knygos balsu
Martynas Mažvydas.

Pasklidę po pasaulį raidės
Rikiuojas į žodžius,
Kaip rikės rugiapjūtėj,
Mažojoj ir Didžiojoj Lietuvoj,
Už vandenynų
Ir Sibiro maldaknygėj,
Laisvojoj "Žemės" antologijoj
Ir puošniame Portfolio
"Lithuanian Writers in the West".

O "Katekizmas" viršum visko
Lyg pirmapradis "Tebūnie" –
Kai vakaro žara sutvisko,
Kada jautiesi vėl namie,

Kai broliai, seserys aplinkui,
Kada ant stalo vėl knyga
Nudirbtų rankų šeimininko
Atverčiama tarytumei vaga,

Prasideda raidžių stebuklas –
Velykiniai varpai kapuos!..
Klaupkis ir pabučiuok lapus.

Nuo Ragainės iki Varnių

Žiūriu Ragainėje į baltą debesį,
Link Varnių plaukiantį –
Ir man ramu.
Ten broliai susitikę stebisi
Prastųjų žodžių nepaprastumu,

Kada, raidėm pavirtę, kalba,
O visą Lietuvą girdžiu,
Kaip skaito "Tėve mūsų" maldą
Raidėjančiu žodžiu.

 

Knygų knygelė

Tarp Vilniaus miesto ir Karaliaučiaus
Keleliai brukavoti.

Tarpu Vilnelės ir tarpu marių
Knygų lapai pakloti.

Ant vieno lapo angelas gieda,
Antram jauteliai baubia.

Prie vieno lango sėdi karalius,
Prie antro – kunigaikštis.

O prie šio trečio mano mergelė
Rankoj bijūną laiko.

Bijūną laiko, žiedą kvėpina,
Knygų knygelę skaito.

Mūsų meto žodis
Kalba Martyno Mažvydo žodžiams

Pirmo katekizmo prasti szadei,
Atsiliepkite iš puslakčių senų,
Kaip tauta gyveno kadai kadės,
Argi aš ne taip jau gyvenu?

Argi aš ne Juškos palikuonis,
Žodis iš nemirusios dainos,
Argi aš ne iš vėlių pakluonės
Pamotės lentynoj vaidinuos ...

Ar ne kunigo Tatarės tartas
Ne tą patį jum dabar sakau,
Ar ne aš pavakary pabertas
Naktį savo balso netekau ...

Švento katekizmo prasti szadei,
Kol dar nesuplėšė vanagų nagai,
Iš sapnų prašau mane prižadint,
Potekstėj miegojusį ilgai.

Geros laumės, blogos laumės, visos laumės –
Koks gražus atėjo žemėn rytas!
Išgalvotos jos ne Povilo Galaunės,
Ne Marijos Gimbutienės pagimdytos.

Jos našlaitę Lietuvą per žiemą slaugė,
Nors ligonės patalą teklojo svėrės ...
Aš ant miško samanos žalios išaugęs,
Tyrą šalto ryto rasą gėręs.

Filologai kai mane išskaitė,
Tarė: "Gyvas būk kaip žemė esti!"
Keitės laikas ir mane jis keitė –
Noriu atgimimo šventę švęsti!

Catechismvsa jūs prasti szadei
Iš knygelių dideliai senų,
Duokim prasmę gyvajai baladei –
Ten, kur jūs, ir aš vėl gyvenu.