1547

1997

Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukaktis

TEATRO SPEKTAKLIAI

• Justinas Marcinkevičius "MAŽVYDAS". "Vaidilos" teatro spektaklis laimėjęs GRAND PRIX 1997
• "IMKIT MANE IR SKAITYKIT". Istorinė-dokumentinė kompozicija. Lietuvos nacionalinio radijo laida "Kviečia teatras"
• "Ir žib viduj tamsios nakties". Programa  pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo "Katekizmo" 450-ies metų sukakčiai paminėti
• Audronės Žigaitytės opera "Mažvydas" Klaipėdos muzikiniame teatre
• Giedriaus Kuprevičiaus opera "Prūsai" Klaipėdos muzikiniame teatre. Premjeros: Klaipėdoje – 1997 m. rugsėjo 1 d., Kaune – gruodžio 5 d., Vilniuje – gruodžio 6 d.

"Vaidilos" teatras
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija

Justinas Marcinkevičius

MAŽVYDAS

Trijų dalių drama

Pastatymas laimėjo GRAND PRIX 1997 m. rugsėjo mėn.
Rokiškyje vykusiame teatrų forume

Režisierius – Algirdas Latėnas Kompozitorius – Faustas Latėnas Dailininkai – Eglė Rakauskaitė, Gintaras Makarevičius Šviesos operatorius – Algis Jovaiša Garso operatorius – Alfredas Klimas Spektaklyje veikia: Mažvydas – Algirdas Latėnas Benigna – Vaiva Mainelytė Vilentas – Vytautas Tomkus Kasparas – Dainius Gavenonis Kristupas – Deivis Sarapinas Milkus – Giedrius Arbačiauskas Berankis – Algirdas Gradauskas Nikodemas – Nerijus Gadliauskas Tirva – Gintaras Tubelis Mačys – Jurgis Damaševičius Žioba – Dainius Gavenonis Katrikė – Edita Zizaitė

Špitolnikai, "Academia Culvensis" studentai, miestiečiai, vienuoliai, valkatos – teatro aktoriai

Premjera įvyko 1997 m. vasario mėn. 15 d.

Spektaklio trukmė – 2 val. 30 min. "Vaidilos" teatras, A. Jakšto g. 9, Vilnius. Tel.: 62 96 63

Numatytos gastrolės kituose Lietuvos miestuose

Generalinis teatro rėmėjas – Bankas "SNORAS"
Spektaklio mecenatas – AB "UTENOS GĖRIMAI"

Spektaklio recenzijos:

Rūta Oginskaitė. A. Latėno Mažvydas užčiaupė visiems burnas.  Lietuvos rytas, 1997.02.18

Indrė Daunytė. Laikas ir erdvė Just. Marcinkevičiaus "MAŽVYDE". Literatūra ir menas, 1997.03.15, Nr. 11

Inga Samuolytė. Interpretacijos erdvėse. Literatūra ir menas, 1997.03.15, Nr. 11

Justina Jurgaitytė. Naujas Mažvydas ateina į "Vaidilos" teatro sceną. LIETUVOS RYTAS, 1997.02.14

Lietuvos nacionalinis radijas
Literatūros ir dramos redakcija

IMKIT MANE IR SKAITYKIT

(LIETUVIŠKAI KNYGAI – 450)

Istorinė-dokumentinė kompozicija

Teksto autorė – Gailutė Jankauskienė
Režisierė – Jolanta Kryževičienė
Garso režisierė – Nijolė Baranauskaitė

Vaidmenis atlieka:

Mažvydo Balsas – Algirdas Latėnas
Kronikininkas – Rimantas Bagdzevičius
Mažvydas – Henrikas Kurauskas
Vienuoliai – Aleksandras Kernagis, Petras Zulonas

Trukmė: 40 min.
Sukurta 1996 – 1997 metais.

Premjera 1997 m. kovo mėn. 11 d. laidoje "Kviečia teatras"

Kompozicija buvo pristatyta Kroatijos Radijo ir Europos Transliuotojų Sąjungos (EBU) balandžio 15 – 21 dienomis organizuojamam konkursui "Dar kartą atrandame senuosius tekstus" – Maruliko (Marulic) premijai gauti.

Išsamiau apie ši konkursą rašo R. Misiūnas

"IR ŽIB VIDUJ TAMSIOS NAKTIES"

Programa parengta pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo "Katekizmas" 450-ies metų sukakčiai paminėti. Autentiškos XVI-ojo amžiaus giesmės, maldos, Pirmosios lietuviškos knygos citatos, publicistika. Pirmosios lietuviškos knygos sukakties minėjimo valstybinės programos  dalis.

Atlikėjai:

Danielius SADAUSKAS – vokalas,
Remigijus VILKAITIS – interpretavimas,
Algimantas PAULIUKEVIČIUS – liutnia, gitara.

 

Programa, rodyta Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Trakuose, Ukmergėje, Marijampolėje, Varėnoje, Punske (Lenkija), susilaukė didelio žiūrovų dėmesio ir palankumo. Teigiamai įvertinta  spaudoje.

 

 

Renginio recenzijos:

"KATEKIZMUI" – 450 METŲ . VEIDAS, 1997.01.11 – 17
Algimantas Puišys. "Ir žib viduj tamsios nakties"

Klaipėdos muzikinis teatras

Giedrius Kuprevičius

PRŪSAI

Dviejų veiksmų opera

Libretas – G. Kuprevičiaus
pagal J. Grušo tragediją "HERKUS MANTAS"

STATYTOJAI

Dirigentas – STASYS DOMARKAS
Režisierius – NERIJUS PETROKAS
Dailininkė – VIRGINIJA IDZELYTĖ
Chormeisteris – VLADIMIRAS KONSTANTINOVAS
Baletmeisteris – JURIJUS SMORIGINAS

VAIDMENYS IR ATLIKĖJAI

Herkus Mantas, Notangos vadas – VIRGILIJUS NOREIKA
Kristina, Manto sužadėtinė – VALERIJA BALSYTĖ, ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ
Ragūnas, vitingas – MINDAUGAS GYLYS, VIAČESLAVAS TARASOVAS
Nomeda, Manto sesuo – NIDA GIGALAVIČIŪTĖ, RITA PETRAUSKAITĖ
Koltis, vitingas – VYTAUTAS GABRĖNAS, KĘSTUTIS NEVULIS
Samilis, vitingas – MINDAUGAS GYLYS, ŠARŪNAS JUŠKEVIČIUS
Eisutis, jaunas karys – ROMUALDAS VAZBYS, VYTAUTAS VIRGANAVIČIUS
Lauma, vidutinio amžiaus moteris – VITALIJA KIRSTUKAITĖ, DALIA KUŽMARSKYTĖ
Krivis – VYTAUTAS KLIUKINSKAS, ARTŪRAS KOZLOVSKIS
Sachsė, vokiečių komtūras – ARTŪRAS KOZLOVSKIS, KĘSTUTIS NEVULIS
Ditrichas, jo patarnautojas – DALIA KUŽMARSKYTĖ, SVETLANA LEŽNIOVA
Hirchalsas, riteris – STEPONAS GUDMANAS, RAMŪNAS KAUBRYS
Tarnas – ROMUALDAS BUTKEVIČIUS, STASYS REZGEVIČIUS
Pasakotojas – VITALIJA KIRSTUKAITĖ, VIRGIS PUPŠYS

Prūsų vitingai, kariai, kryžiuočiai, vienuoliai, maldininkės, dvariškiai – choro ir baleto artistai

 

Operos "Prūsai" fragmentai

dainuoja Virgilijus Noreika ir Klaipėdos muzikinio teatro choras.

 

Operos "Prūsai" 1 min. 55 sek. trukmės fragmentas

Operos "Prūsai" 47 sek. trukmės fragmentas

Operos "Prūsai" 1 min. 43 sek. trukmės fragmentas

Išnykusių atminimui, nykstančių perspėjimui Prūsai... Kodėl mes vis grįžtame ir grįžtame į jų likimo erdves? Gal mus audrina netikrumas, kurį gimdo dabarties būsenos ir elgsenos, gal istorinės sąžinės sumaištis, o gal tautos išnykimo baimė? Kaip bebūtų, į "Prūsus" vedė trys šaukliai – Juozo Grušo drama "Herkus Mantas", to paties pavadinimo Marijono Giedrio filmas, kuriame skambėjo mano muzika, ir Stasio Domarko vis kartojama frazė: "reikia imtis svarbios temos". Ja ir tapo prūsai, per kuriuos galėjau ieškoti ryšių su amžininkais, praeitimi, ainiais. Tikro mantiškojo patriotizmo tragizmas, žūtin tautą stumiančios samiliškos išdavystės, beviltiškos Kristinos klajonės tarp dviejų dievų, tarp meilės stabams ir gyviesiems, neįtikėtinas interesų, idelogijos nuožmumas – visa tai ryžaus perteikti ganėtinai sujaudinta intonacija, "veristiniu" stiliumi, aistra, nerimu. Kas žino, gal bent vienai dienai perspėsime vieni kitus: budėkime prie tautų aukuro.

 

Iš prūsų istorijos

Prūsija – tai pietryčių Pabaltijyje plytėjęs kraštas, kuriame gyveno prūsai ir vakarų lietuviai. Nūnai ši Rytų Prūsijos dalis kartais vadinama Mažąja Lietuva.

Prūsai – viena iš baltų tautų. Tūkstančius metų baltai sudarė tvirtą, kraujo ir giminystės ryšiais susietą bendruomenę. Iš baltų genčių pirmojo tūkstantmečio pabaigoje – antrojo pradžioje ėmė klostytis prūsų, jotvingių, lietuvių ir latvių tautos, iš kurių išlikti buvo lemta tik dviem pastarosioms.

Prūsai buvo pagonys, garbinę savąjį danguje gyvenantį Dievą – griausmavaldį Perkūną, Saulę ir Mėnulį, kitas dievybes. Religinėms apeigoms jie rinkdavosi giraitėse, prie aukurų. Dėl nuolatinių kovų (juos puolė švedų ir danų vikingai, lenkai, rusai) prūsai nespėjo sukurti savo valstybės. 1217 m. prieš šią tautą kryžiaus karą paskelbė popiežius. Šio karo pradžioje kiekviena žemė, vadovaujama savojo vado, gynėsi atskirai. Tačiau kai vienas žymiausių vadų – Notangos vadas Herkus Mantas Didžiojo sukilimo metu (1260 – 1274) ėmė vadovauti visų genčių sukilėliams, kryžiuočiai sulaukė ypač stipraus pasipriešinimo. Mantas, dešimt metų gyvenęs kaip įkaitas Magdeburge, ten pažinęs kryžiuočių karo mokslą, apkrikštytas, kariavo apie 12 metų. Nors jam vadovaujant prūsai įnirtingai priešinosi, XII a. pabaigoje Prūsija buvo galutinai užkariauta. Daugybė prūsų žuvo kovose, daugel jų išmirė dukart jų kraštą siaubusio maro metu. Užkariautose ir pavergtose jų žemėse kryžiuočiai įkūrė savo valstybę – Prūsijos kunigaikštystę, gyvavusią apie 200 metų.

Manoma, kad paskutiniai prūsai, mokėję gimtąją kalbą, išmirė XVIII a. viduryje.

Tekstai iš operos "Prūsai" programos